I'm a boy?!

Trečias.

-Kris-ai,-tyliai sušnabždėjau. Jis priėjo arčiau.-Girdi, sugalvok kažką, jie gi pamatys peruką.

-Kokio velnio aš turiu tau padėdinėti?

-Nu tu ir imbecilas. Nu nieko, aš dar atiminsiu.

-Ką man daryti?! Aš daktaru nedirbu, o pas tave kraujas liejasi, jeigu nepastebėjai.

-Pasitrauk.-kol daktaras kažko ieškojo, išbėgau iš kabineto.

Vienu žodžiu toliau jau vaizdas ne silpnų nervų žmonėms: tamsiame kolidoriuje bėga vaikinas su kraujuota galva. Apsaugininkas vos infarkto negavo pamatęs. Jis mane aprekė ir nedelsiant nuvedė atgal į kabinetą.

Ten Krisas kažką kalbėjo su daktaru.

-Ką gi, sėsk, pabėgeli. Tavo draugas man viską papasakojo.

-Ką? Ką tu papasakojai?-išsigandau.

-Nesijaudink, aš niekam nesakysiu. Pas mus praeitais metais irgi tokia ateidinėjo, vyriškuose drabužiuose.

Piktai pažiūrėjau į Krisa. Aha, niekam jis nepasakos. Negalima juo pasitikėti.

-Ji dar mokosi čia? Kas su ja atsitiko?

-Ne, bet ji mokėsi visus metus... bei rečiau patekdavo pas mane negu tu.-draugiškai nusišypsojo daktaras. -Pats padoriausias vaikinas buvo. Jos net niekas neįtarė, ji pati gale mokslų prisipažino.

-Kodėl?-nustebau.

-Nepatiko kažkas ir užsinorėjo išeiti.

-Turbūt susitiko su tavimi, Krisai.-tas pavartė akis.

-Ok, tu nešioji peruką? Aš jį tuoj nuiimsiu ir išvalysiu kraują su vata.

Apsiraminau supratusi, kad daktaras yra geras žmogus bei jis niekam nepapasakos. Aš atsargiai padėjau peruką ant kelėnių mielai nusišypsodama. Tikiuosi durys uždarytos.

-Tu...kam tau reikėjo persirenginėti į vaikiną?-paklausė vyras baltam chalate.

-Ji čia vietoj brolio.-atsakė už mane Krisas.

-Aišku,dabar šiek tiek skaudės.

-Koks tavo tikras vardas?-paklausė Krisas.

-Loren.

-Rimtai? Tai va kodėl tu ant manęs šiandien ryte pykai.-nustebo Krisas.

-Kam reikia mano vardą per visą koledžą rėkauti?

-Iš kur aš žinojau?

-Dėl padorumo geriau būtum paklauses mano vardo, o ne prašęs parodyti krutinę.-neišsilaikęs pradėjo juoktis daktaras.

-Krisai, gali išeiti? Jai reikia pabūti tylumoje.

-Žinoma, prašom. Tik žiūrėkit, kad Loren neatsisėstu ant kedės.-paerzino mane jis.

-Užsičiaupk.-atkirtau jam.

***
Už kažkur 1 valandos man leido eiti į savo kambarį. Padėkojau daktarui. Jis kažkoks per daug ramus žinodamas, kad po vyrišką koledžą vaikščioja mergina. Užsidėjau peruką. Ant galvos dar buvo kraujo, bet daktaras užklyjavo ant žaizdos plasterį su vaivoryštę. Noah aš taip ir nemačiau, nors norėjau padekoti už referatą, jis kažkur dingo. Kambaryje nieko nebuvo. Atsiguliau ant lovos ir užmigau.

***
Staiga mane kažkas prikėlė liesdamas, lova pradėjo girgždėti. Tamsoje pastebėjau Kriso silueta, kuris norėjo nuiimti maike nuo manęs.
-Krisai,kvailį! Ką tu darai?!-sušnabždėjau.

-O ką tu galvoji? Man tiesiog įdomu kur tu ja slėpi.

-Iškrypelis, nulipk nuo manęs-pabandžiau nustūmti jį, bet jis buvo stipresnis.

-Nagi, aš tik pažiūrėsiu ir paliksiu tave.

Atsistojau ir trenkiau jam. Krisas su trenksmu kritu ant grindų. Sebastianas įjungė šviesą. Aš pažiūrėjau, Krisas pusnuogis gulėjo ten.

-Ką jūs čia veikiat?! Kodėl Krisas guli prie tavo lovos?-paklausė miegodamas Danielius.

-Geriam kavą ir šokam. O jūs eikit miegot, bye-bye, laikas miegoti.-liepiau. Tie nususiko ir toliau miegojo, Krisas išjungė šviesą ir taip pat atigulė ant savo lovos.

***
Ryte viskas buvo kaip visada. Prieš pamokas Noah paklausė manęs:

-Aš tavęs visą vakarą ieškojau, kur tu buvai?!

-Kabinete.

-Tu grįžai? Daugiau neskauda? Viskas gerai?

-Jo, viskas normaliai. Bėje ačiū už referetą man tuoj jį reiks pristatyti.

-Tada einam tuoj greitai skambutis.

-Kur šiandien naktį eisim?-paklausė Ethanas.

-Kas rytoj?

-Sekmadienis, pagaliau. Pirma savaitė praėjo reikia atšvęsti.

-Ehm, pas mus yra pasirinkimas kur eiti? Už vartų neišleidžia, sugumas ir t.t...

-Niekam nesvarbu. Trumpai, netoli koledžo yra baras. Kas su manim?-mes sutikom su Ethanu.

-Kaip mes išeisim?

-Žinau kitą išėjimą.-pasakė Noah.-Užeik pas mus kai šviesas koridoriuje išjungs.

-Puiku.

Užėjau į istorijos kabinetą.
-Sveiki.-pasisveikinau su mokytoju.

-Atnešei?

-Taip, va. Atnešiau plakatą dėl kurio vakar vos nenumiriau tiesiogine ta žodžio prasme.

-Gerai, aš paskaitysiu bei kitą pamoką pasakysiu pažymį.

Toliau buvo metematika. Ugh aš jos nesuprantu. Kas ten per demono heroglifai parašyti?? Sebastianas užkniso mane kišdamas man pieštuką į veidą. Neišsilaikius numečiau jį nuo kedės.
-A-ai, idiotas!

-Aš jums nemaišau?!-piktai paklausė mokytojas.

-Tai ne aš.-atsakiau. Sebastianas atsistojo, nusikratė dulkes bei atsisėdo atgal į vietą.

-Aha, kas tada? Jis pats save numetė?

-Mes daugiau taip nedarysim.

-Būtent, jis daugiau taip nedarys.-pridėjo Seba.

-Labai tikiuosi.-atsakė mokytojas. Nusisukęs toliau rašė kažką ant lentos.

Po pamokų visi ėjo kimšti pilvus.
-Ethanai, tavo eilė užsakinėti. Man 2 burgerius, 1 maža picą ir stiklinę apelsininių sulčių.

-Man tą patį-pasakė Noah.

-Man tik sultys.-pridėjo Olveris. Turbūt atsiminė Kriso žodžius. Krisas toks debilas, o klausosi jo. Pinigų pas mane nelabai daug, bet pas vaikinus jų užtenka. Aišku aš neprašysiu.

Staiga pajaučiau kaip kažkas įmetė man į marškinėlius kažką minkšto. Šoktelėjau vetoje. Atsusukusi ieškojau šito sucidininko. Krisas bėgiojo žvengdamas. Išsitraukiau iš maikės koldūną ir mečiau jam į jo laimingą veidą.
Po kažkiek laiko visi išsiskyrstė po kambarius. Greičiau ateitu vakaras... nors normaliai pailsėsiu.