I'm a boy?!

Jokeris

Jie mane vedė kažkur per koridorių.

-Kur mes?..

-Tš. Iš pradžių mes pažiūrėsim koks tu drąsus.-sušnabždėjo Adomas.

-Ką?-nesupratau.

-Užeik į šitą kambarį ir įmesk tai.-man į rankas davė kažkokį mažą balionėlį.

-Bomba?-susiraukiau.

-Nebijok, ji nestipri, gaisro tikrai nebus.

-Mes jau taip darėm.-pridėjo Lukas pastūmdamas mane prie durų.-Šneka, kad tu ir netokius dalykus išdarinėjai...

-Ei!-sušaukiau. Kodėl visi galvoja, kad aš išprotėjusi?

-Heh, na tai tik suklesti gandai.

-Bet mes netikim, tu juk bailys.-nusijuokė Adomas.

-Po Kriso aš jau nieko nebijau.-rimtai ištariau. Pridariau duris, visi miegojo, todėl man be problemų reikėjo tik meti ir bėgti iš ten, ką aš ir padariau.

Už durų bomba labai garsiai sprogo. Pasigirdo keiksmažodžiai ir triukšmas.

Mes pasislepėm už durų, kažkas atidarė duris bei greitai išbėgo.

-Cool.-davė man penkis Lukas.-Tu praėjai testą.

-Pas mane yra idėja.-gudriai nusišypsojo Adomas.-Ren, nori atkeršyti?

-Kam?

-Buvusiem kambariokam. Jie gi iš tavęs tyčiojosi, aš įsitikinęs.

-Ką jūs siūlote?-su smalsumu paklausiau. Man be abėjonių patinka šitie vaikinai.

-Reiškia, planas toks...-aiškino Lukas, o aš įdemiai klausiau.

***

Už 10 minučių mes jau stovėjome prie man gerai pažįstamų durų. Nu ką Krisai, šiandien aš pasijuoksiu iš tavęs! Bei atkeršysiu už tai, kad taip įžuliai atsisveikinai su manim, ožį.

-Pasiruoše?-paklausiau pas dvynius. Jie linktelėjo.
Mes stovėjom tamsoje su kibirais ledinio vandens. Kibirus jie paemė iš tualeto, mielai paprašė pas valytoją, bet neesmė.

-Pasibelsk-sušnabždėjo Adomas.

Taip ir padariau. 3 kartus garsiai pabeldžiau į duris. Krisas sakė, kad pas jį svečiai. Nesulaukdama pati atidariau duris ir pamačiau juos su draugais kuriuos aš jau pažinojau. Visi į mane spoksojo.

-Khm, Krisai, Danieliau ir Seba, galite išeiti trumpam?-pakviečiau juos.-Reikia skubiai pasikalbėti. Labai skubiai.

-O, kas atėjo.-nusijuokė Sebastianas.-Jau psiilgai? Nepraėjo net valanda.

-Na, galite išeiti?-Danielius pats pirmas išėjo. Kol kas dvyniai pasislepė tamsoje.

-Seba, Krisai, einat?-paklausė Danielius dar kartą.

Visi kas turėjo išėjo.

-Ko tau reikia?-šaltai paklausė Krisas. O, aš stengiausi nesijuokti.

-Aš užduosiu labai svarbų klausimą...

-Kokį?

-Tik nerėkit, gerai?

-Aš einu.-numojo ranka Krisas, bet niekur nenuėjo.

-Jums ne karšta?!-nusijuokiau matydama kaip dvyniai išpylė ant jų šaltą vandenį ir paliko kibirą ant šlapios Kriso galvos.
Aš klykiau per visą koledžą, beje kol jie neatsigavo, išsitraukiau telefoną bei nufotkinau. Kai Krisas nusiemė kibirą jis norėjo griebti man už kaklo, bet dvyniai žvengdami griebė man už rankos ir nubėgo kartu su manimi.