I'm a boy?!

Tiesa

Aš netikėtai atitraukiau ranką. Kira sukryžiavo rankas.
-Nu ko dar?! Aš juk sakiau, pas mane daug darbų,o vakaras jau greitai!

-Dabar dar tik 7 ryto! Aš neišsimiegojau ir nepersirengiau..eik kol kas pasivaikščiok, ok?-mieguistai ištariau.

-Ta prasme.. tu nori pramiegoti bei neišgirsti kaip aš rėkiu tavo tikrajį vardą?-besijuokdama pasakė ji.-tu turi manęs klausyti, pamiršai?

-Kodėl tu bendrauji su manim kaip su vaikinu?-susiraukiau.

-Man taip labiau patinka. Šiaip tu..mano pirmas tarnas kuris atrodo labai mielai, todėl nenoriu, kad tu būtum..nu,mergina.

-Bet aš ble, vistiek mergina!-užrėkiau, bet taip, jog niekas neužgirstu.-Galima man nors normaliai persirengti?!

-Pižama šiaip puikiai atrodo.-atsidūso ji.-gerai, davai.

Aš piktai nukeliau pas savo kursą. Krisas su Kira vienodi! Abu išlepinti egoistai kurie mėgta tyčiotis iš kitų.. ir auka esu visada aš. Kaip pasisekė (sarkazmas).

-Kas su tavim?-griebė man už pečių Noah kai užkliuvau už šakos.

-Man užkniso pylditi svetimus norus! Visi lyg susitarė.

-Ei,apsiramink. Kur tu vakar buvai?

-Aš.. paprastai buvau pasivaikščioti. Negalėjau užmigti.-neįsitikinusiai ištariau ieškodama lagamine aprangos.

-Bei Krisas su tavim už kompanija?-nusijuokė jis.

-Ne. Jis buvo mieste. Mes netyčia susitikom miške kai jis grįžo. O ką tu pagalvojai, hah?

Draugas atsidūso.
-Aš girdėjau jo balsą kai skambinau tau. Jūs ant tiek ausidraugavot ar yra kažkas ko aš nežinau?-tyliai pasakė jis man į veidą. Aš nieko neatsakiau.

-R-e-en!-išgirdau Kiros balsą. Ji ieško manęs.

-Man laikas, atleisk!-paplojau Noa per pečius. Susirinkau daiktus bei nubėgau ten kur daug medžių.

Kai pasislėpiau nuo visų krūmuose, nusirengiau.

-O aš galvojau, kur tu savo papus slėpi.-pasigirdo šalia. Kira žiūrėjo į mane.

-Ką tu čia veiki?!

-Tau neskauda vaikščioti su šitą nesamonę kiekvieną dieną?-kalbėjo ji toliau bandydama nuiimti.

-Kira, užteks! Man negalima be jos, tu supranti?

-Krisas ją jau nuiminėjo?-gudriai nusišypsojo ji.

-Ką?...ne!

-Kaip?-susiraukė ji.-Tu meluoji, jis negalėjo tavęs neliesti. Mano brolis ne ant tiek atsilikes.

-Ir tu galvoji aš jam leisčiau?-atkirtau apsirengdama maikę.

-Kodėl gi ne?-nustebo ji.-visos mokinės įsimylėjusios į jį.. tu matytum jų veidus kai jis nieko nepasakęs išvažiavo į vyrišką koledžą.

-Tau ne per vėlu apie tai kalbėti?-užsimaudama džinsus pasakiau.

-Ne. O tau?-nusišypsojo Kira, aš paverčiau akis.

***

Mes papusryčiavom sumuštiniais su salotom bei mums leido pasivaikščioti. Aš norėjau, jog Kira atsiknistu todėl nuėjau pas 2 kursą kur buvo Adomas su Luku. Jie tikrai galės atkreipti jos dėmesį, nes išdavikas Krisas nuėjo kazkur kartu su Filu. Lukas kartu su draugais ir Mark kepė sraiges ant laužo.

-Labas!-pasisveikinau.

-Labas rytas. Kas per gražuolė?-kreipėsi jis į Kira.

-Kira, malonu susipažinti.-mielai prisitatė ji, tada sušnabždėjo man į ausį:-Ren, pabučiuok jį. Jis man patinka.