I'm a boy?!

Persirengusi į save

-Loren! Va tu kur!-rėkė per garsią muziką Ethanas.-Jau maniau tave kažkas nutempė kažkur.

-Taip ir buvo, iš tavęs blogas sargybinis.-sukryžiavau rankas.-Kada jau pagaliau išeisim? Man atsibodo, kad į mane visi spokso.

-Palauk, dar Noah su dvyniais neatėjo... tai juk dar tik vakarėlio padžia! Aš vistiek šalia, nesijaudink. Niekas nieko nesupras.

Toks jausmas, jog aš viena čia mergina nors aplinkui šoka kitos merginos bei striptizo šokėjos. Kokio velnio visi prististojo būtent prie manęs? Greičiau Ethanas paaiškintu savo planą.
Tuo metu Krisas specialiai praėjo prieš mane užsisakydamas kažkokį kokteilį. Prie jo prisėdo mergina kuri kalbėjo be pauzės. Pavartydama akis nuėjau šokti.
Kai pavargau nuo visų vaikinų man labai reikėjo kažko išgerti.

-Loren, čia tu?!-nustebo barmenas. Atkreipiau dėmesį į Maxa. Keista, juk nesenai buvo kitas barmenas.

-O, Maxai, nesitikėjau tave čia pamatyti!-nusišypsojau atsimindama pirmą susitikima bare.-Taip, atvažiavau aplankyti Alexo.

-A..nu aš čia dabar dirbu. Kur pats Alexas?-įpyldamas gėrimą iš butelio į stiklinę paklausė jis.

-Jis susirgo ir neatėjo.-gūžtelėjau pečiais.

Jis su šypsena padavė man stiklinę žiūrėdamas į mane.

-Kaip tu? Vis dar gyveni tame mieste?

-Yuhu, bei paskutiniu metu labai nuobodu.-sumelavau.

Jis padavė kažkokiam vaikinui kokteilį ir vėl atsisuko.

-Atleisk, darbas..O tu..khem, dabar susitikikėji su kažkuom?

Šiek tiek pasigreitino širdies plakimas nuo tokio klausimo, bet vis gi atsakiau:
-Ne.

-Puiku! Tai yra, aš senai norėjau tau pasakyti, kad...

-Loren, einam šokti.-kažkas ištarė su grasinimu.

-Atsiknisk, Krisai. Aš jeigu ką užimta, nesimato?-atkirtau.-Maxai, ką tu ten sakei?

-Tu pamiršai apie norus?-sušnabždėjo man į ausį jis. Atsistojau nuo kedės.

-Gerai, poto pasikalbėsim. Aš greitai ateisiu!-užrėkiau eidama paskui keistą Krisa.

Maxas pažiūrėjo į mus suspaudęs lūpas.

***

-Tu tyčiojiesi?! Kodėl būtent tada kai jis norėjo man prisipažinti?-užrėkiau ant laimyngo Kriso.-Tau neatsibodo iš manęs juoktis?!

-E-e, tyliau.-nusijuokė jis šokdamas su manimi.-Tiesiog darau ką noriu.

-Dabar tu nori sugadinti man gyvenimą, išgąsdinti mano būsimą vyrą bei sunaikinti mažus vaikus, kurie pas mus galėjo būti??-sumurmėjau.-Egoistas.

-Tu nelabai atsiskiri nuo manęs. Užsinorėjai, ble, persirengėei į merginą nieko neapgalvojusi, argi ne egoiste?

-Tau va koks skirtumas?

Krisas tylėjo stipriau paspausdamas mane už liemens.

-Dabar visi tave matė.-užkimusiai atsidūso.-O ankščiau tik aš.

Nieko neatsakiau apgalvodama jo žodžius. Argi jam taip svarbu mano išvaizda?

-Heh, nesitikėjau, jog jis ateis.

-Kas? Tu apie ką?-nesupratau.

-Išpyldyk dar vieną norą: nerėk.

-Ką?! Su tavim viskas gerai?-bandžiau atsitraukti nuo jo.