I'm a boy?!

Žaidimas su norais-visada blogai

-Greitai visi po savo kambarius!-išvyjo mus mokytoja. Tiem buvo nusispjauti, bet vistiek pasiklausė.

Aš kažkodėl nusišypsojau draugams. Vėliau pastebėjau kaip Noah laikosi už kraujuojančios rankos, pas Ethana mėlynė prie akies, o man jau buvo gana kažkokių 3 silpnų smūgių.

-Dabar jums reikia į medicinos kabinetą. Beje ačiū vaikinai.

-Nėra už ką.- atsakė užkimęs Noah.-Tik nuo šiandien jie tikrai nuo mūsų neatstos.

-Jums lengva sakyti. Jūs ne su juo gyvenat.- atsidūsau.

Kai priėjom prie kabinėto daktaras pradėjo:
-Ir vėl tu?-nusijuokė jis.-Sumušė?

-Šį kartą ne tik mane. Man nieko neskauda, bet jiems... -parodžiau į draugus, kurie tylėjo ir nenorėjo rodyti kur jiems skauda.

-Kas jus taip?-pasiteiravo vyras.

-Ai ten... tokie mulkiai.

-Ne, išvardink juos. Reikia paskūsti juos direktoriui.-rimtai ištarė jis.

-Negalėsite... tai Krisas ir jo draugai.- gūžtelėjau pečiais. Tie nusiemė marškinėlius bei daktaras pradėjo juos apžiūrinėti.

-Aišku.-suspausdamas lūpas atsakė nenustebusiai jis.

Po kokių 15 minučių išeidinėjom iš kabineto. Daktaras pametėjo man kremą į kišenį.
-Ant viso pikto.

-Ačiū.-sumurmėjau suprasdama apie ką jis kalba.

Tada mes valgėm valgykloje makaronų sriubą, vištos sparnelius, keptas bulves, o desertui tiramisu ir pienišką, braškinį kokteilį.

Lauke jau buvo tamsu, tik gražūs, šviesūs žibintai.

Pasikėliau į savo kambarį pasiimti reikalyngus daiktus ir atsiminiau, jog tų mulkių valgykloje nebuvo. Reiškias laukia mano atėjimo.

-Davai aš su tavim?.-pasiūlė Noah.

-Ne, ką aš pats nesusitvarkysiu?.-įtikinamai ištariau.

Kai užėjau ant lovos gulėjo tas idiotas ir jo draugužiai.

-Kažkur eini?.-paklausė jis, bet aš tiesiog ignoravau.-Aš pas tave klausiu.

-Ir ką? Aš gal nenoriu atsakinėti. Tai ne tavo reikalas.-pasiėmiau kuprinę bei žengiau prie durų.

-Seba, tu jį taip paprastai paleisi?-nusijuokė jis. Sebastianas staiga užrakino duris. Mano draugai pradėjo į jas belstis.-Tavo apsaugininkai daugiau tau nepadės, visai ko jie tave gina lyg tu kažkokia merga būtum.

"Aš ir esu merga tu kvailį" ištariau galvoje. Susiraukdama bandžiau atimti ranktą nuo Sebastiano.
-Ko jūs norit? Atkeršyti? Užmušti? Nu tai pradėkit!-neišlaikiau aš.-Tik silpni muša be priežasties.

-Tu pats paprašei.-prisitraukė mane prie savęs Sebastianas.

-Atstokit nuo jo!-pasigirdo urzgimai už durų.

-Mm...nesijaudink. Jie mums nepamaišys.- "nuramino" Krisas.-Tavo draugai mane nervina, perduok jiems tai jeigu išgyvensi.

-Malonu, būtinai perduosiu.-suspaudusi dantis ištariau ir užsimerkiau. Kad tik kuo greičiau tai pasibaigtu. Bet Krisas sustojo, jis nueidamas į vonią užsidarė.

-Sebai, šiandien jis tavo.

Pas Seba užsidegė akys. O Danielius nusisukęs užsidėjo ausines.

Pirmas smūgis buvo į žandą, net nesisaugojau. Bet kai pajutau didelį skausmą mane apemė adrenalinas. Spyriau jam iš kojos. Sebastianas nukrito ant lovos. Tada atsisėdau ant jo ir pradėjau mušti su kumščiais iš visos jėgos, pas mane net kraujas iš nosies pradėjo bėgti. Daugiau neduosiu savęs nuskriausti. Nusispjauti, jog aš mergina. Netikėtai trenkė durimis Krisas ir trenkė man į pilvą taip jog skridau iš visos jėgos į sieną. Užsidariau vonioje, nusiploviau veidą ir laimyngai pabėgau atimdama raktą nuo Sebastiano. Kai atidariau duris iš ten iškrito mano draugai bei už jų stovėjo direktorius.