I'm a boy?!

Nuostabus šansas

Veikėjas Ren:

-KELEMIAS!

Nenorėjau keltis todėl ignoravau kvailintuvo šauksmą.

-Atsibusk.-kažkas sušnabždėjo į ausį. Atidariau akis. Ant mano lovos sedėjo Danielius.

-E-e, aš neinu į pamokas.-mieguista sumurmėjau.

-Kodėl?

-Man bloga, galva svaigsta ir akyse tamsu.

Jis nuėjo, pasidarė netikėtai tylu.

-O taip netamsu?-juokėsi Krisas bei kiti kambariokai, kai man pašvietė į akis. Atisimerkiau, pažiūrėjau į telefono ekraną kuriame švietė mano foto. Stop, aš vis dar jos neištryniau?! Tai mane įdrasino stipriau negu energetinis arba kava. Piktai žiūrėjau į Krisa kuri atsigulė atgal į lovą.

-Taip reikia žadint.-nusijuokė jis.

-Šiandien aš įgausiu telefoną net tavo gyvenimo kaina!-grasindama nuėjau į vonią bei trenkiau durimis.

***

Užėjau su draugais į kabinetą atsisėsdama į savo vietą. Tikiuosi Danieliui aš nepridariau problemų kai užmigau, o dar labiau tikiuosi jog Mia, Natalie ir Seba to nematė. Beje, o kur Seba? Jo klasėje nebuvo nors jis ėjo paskui mane. Na ir gerai, galėsiu ilgiau pamiegoti. Padėjau ranką ant suolo, atsiguliau ant jos ir uždariau akis. Mokytojas toks pats neišsimiegojęs, nesistengdamas tiesiog įjungė mums dokumentinį filmą.

Taip pramiegojau visą pamoką. Atsikėliau su nutirpusiomis rankomis po saldaus miego.
Ėjau per koridorių kuriame girdėjosi garsūs vaikinų rėksmai, prie kurių aš jau pripratau per 2 savaites. Norėjau pabūti viena, nes jau atsibodo Krisas su savo draugeliais. Nors gal nėra normalių vaikinų? Visi su savo kvailomis mintimis. Iš viso koledže dar neesu sutikusi adekvataus vaikino.

Eidama nustebau, kad visi į mane keistai žiūrėjo lyg aš kačiuką užmušus būčiau ir visi apie tai žinotu. Netyčia vienas vaikinas atsitrenkė į mane bei iš karto atšokęs atsiprašinėjo 5 kartus.

Hm, man patinka tokia situacija, tiesą pasakius nežinau kas vyksta. Linksmai dainuodama lipau laiptais ,visi vaikinai praleisdavo kelią kaip Dievui. Antrame aukšte kur fizikos, biologijos bei chemijos kabinetai buvo susirinke aplinkui vaikinai. Su smalsumu norėjau pažvelgti kas ten vyksta. Kadangi esu mažo ūgio bandžiau prieiti arčiau centro. Pradėjau stebėti muštynes. Tiksliau kaip Krisas mušė nepažįstamajį iš visos jėgos. Dar niekada neesu mačiusi Kriso tokio agresyvaus. Danieliaus ir Sebastiano visai nebuvo šalia. Po kelių minučių Krisas sustojo įsitikinęs, kad vaikinas guli be sąmones visas kraujyje.
Jeigu jis nesužinotu, jog aš mergina, manęs lauktu tas pats...velnias, su kuom aš gyvenu??

Nusisukau, kad nepastetbėtu mano išgąsčio, nes kitaip mano pasididžiavimas ir pasitikėjimas nukris iki pėdų.

-Ką tu čia darai?-paklausė pažįstamas, užkimes balsas. Atsisukau.

-Kam tu jį..taip?!-Krisas neatsakė tik įsitempęs žiūrėjo į mane.-Aišku.-sumurmėjau ir nuėjau lipti laiptais į apačią.
Pasirodo iki šio momento aš jo visai nepažinojau. Jis tikrai toks kaip apie jį visi šneka. Man dar pasisekė, kad Krisas nemuša merginų.

Kam aš visai čionai atėjau. Geriau nebūčiau viso šito mačius..

***
Nukeliavau į savo mėgstamiausia vietą pasaulyje-valgyklą. Ten nebuvo mano kambariokų. Priėjau prie jų stalo.

-Kur šiti 3?-paklausiau pas Fila.

-Pas direktorių, tu ką negirdėjai kas nutiko?-atsakė kažkas už Fila.