I'm a boy?!

Kaip Loren sprendžia problemas

Mes ėjom į stadioną. Kai kurie net norėjo pabėgti, bet aš juos sustabdžiau. Kuo greičiau mes viską sutvarkysim-tuo geriau.

-Nu pagaliau! Jūs ten patys tvarkymo priemonęs kalėt? Ko taip ilgai?-piktai užrėkiau atimdama šluotą, grėblį ir visus kitus daiktus.

Kol aš stovėjau purve visi kiti gulėjo ant žolės.
-Padėkite, ko gulite?! Mes visi turim tvarkyti.

-Gerai, gerai. Net pailsėti negalima.-ištarė kažkoks vaikinas.
Visi pradėjo dirbti tik vienas Seba toliau sedėjo keistai žiūrėdamas į mane.

***

Garsiai atsidūsau pavargusi. Pagaliau visą šitą purvą išvaliau. Kiti vis dar kažką tvarke. Man labai skaudėjo nugarą. Staiga mano žvilgsnis nukrypo į didžiulią, pilką pelėdą. Ji atidarė snapą.

-Tikiuosi tu atnešei man laišką?-nusijuokiau. Priėjau arčiau apžiūrėti ją. Ta tupėjo išsigandusiai žiūrėdama.-Nebijok, aš nieko tau nepadarysiu.-ji turbūt nesuprasdama su kuom kalbu dar labiau atidarė snapą. Keista pelėda.

-R-en! Mes jau baigėm!-kažkas užrėkė, bet užrėkė taip, kad net pelėdą išsigandusi išleido savo sparnus bei užpuolė mane.
Aš bandžiau ją atitraukti, bet ji su savo nagais užkliuvo už mano maikės ir tempė mane iki tvoros. Užkliūdama už jos kritau per tą kvailą tvorą bei kritau į krūmus. Pelėda pagaliau išskrido. Apsibrozdinau ranką, bet nelabai skaudėjo. Greitai šoktelėjau susilaikius už galvos supratau, jog ant galvos kažko nėra.

-Kas per...kur mano perukas?!

Apsižiūrėjau. Jo niekur nebuvo. Išsigandusi pažvelgiau į viršų. Jis kabėjo ant medžio šakos.
Sugausiu šitą pelėdą ir iškepsiu vakarienei. Už tai supratau, kad laiško tikrai nesulauksiu.
Už aukštos tvoros pasigirdo vyriški balsai.

-Ren, kur tu dingai?! Jis tikrai buvo čia?

-Man atrodo jis dingo, jog nesitvarkyti.

-Мм.. tada irgi einam. Noriu į valgyklą.

Norėjau juos sustabdyti, bet jeigu jie pamatys mane tokioje išvaizdoje. Velnias, velnias, velnias..
Stop. Mane ką tik išmetė paukštis per tvorą?..
Dar kartą pažiūrėjau į peruką. Pati tenai užlipti negalėsiu, o telefonas guli kitoje tvoros pusėje ant suoliuko. Galvok, Ren, galvok.
Dabar buvau parke kur turėjo tvarkyti 2 kurso mokiniai. Ką daryti??
Mečiau šakas į peruką, dėja nieko nebuvo. Negaliu pragyventi nei dienos be nuotykių.
Tada ėjau ieškoti kas galėtu man padėti. Nors apie ką aš? Niekas man nepadės, išskyrus Krisa, Danieliu arba Ethana.
Pakeliui pamačiau seną vyrą kuris dažė suoliuką. Pasislėpiau už medžio. Reikia kažkaip praeiti pro jį.
Netoleise išgirdau mano buvusiūjų kaimynų balsus. Susikišau plaukus į maikę, jog atrodytu, kad plaukai yra trumpesni. Tada pastebėjau kibirą su dažais. Greitai paėmiau dažus bei išpyliau ant savęs. Po sekundės mano visa galva buvo mėlyna. Dar vienas kvailas planas atrodo suveikė. Staiga mane pamatė Krisas su savo draugais, nors Danieliaus nebuvo.

-Ren?-nusijuokė Krisas.-Pas tave viskas gerai?

Visi pradėjo žvengti. Stengiausi tyliai atsitraukti, nes jeigu jie prieis pamatys mano ilgus plaukus.

-Žydra spalva tau tinka.-pridėjo juokdamasis Filas.-Danieliaus sutiktu.

-Ji mėlyna, idiotas.-nusivaliau šiek tiek dažus ir aptaškiau jį.

-Eik ką tu darai?! Ateik čia!-surėkė jis bėgdamas paskui mane.

-Eik tu $€£%*.-parodžiau jam fucka bėgdama į koledžą.

Bėgau tiesiai į savo kambarį. Dažai jau beveik nubėgo nuo veido, kas yra blogai. Įbėgau į 20 kambarį bei užsirakinau. Ten buvo tuščia, nes dvyniai tvarkė parką kartu su kitais. O maniškiai išėjo į valgyklą, įdomu kas dabar tvarkysi viską?
Nuėjau į dušą. Reikia kažką sugalvoti vietoj peruko, be jo man bus viskas.