Kai aš sugrįžau

2.3

Hario pozicija:

Paleidęs Luną visą laiką nuvažiavau namo, bet išgalvos man neišėjo ji. Per šiuos penkerius metus ji tikrai išgražėjo. Tapo daug moteriškesnė. Jai sėdint mašinoj vos susitvardžiau neuždėjęs rankos ant klubo. Įdomu, kodėl ji pasikeitė vardą. Nemanau, kad tai dėl manęs.

Beklaidžiodamas mintyse apie, dabar jau, Oliviją grįžau namo. Marta pasitiko vos įsukus į namo kiemą.

- Mažiuk, kur tu taip ilgai? Ta beprotė tavo tarnaitė manęs neklauso. Kodėl tu jos neatleidi?

- Ados aš neatleisiu. O tu turėtum gulėti. Gal pamiršai ką sakė daktaras? – piktai pasakiau.

- Kalbi visai kaip ta tarnaitė. Man reikia pas kirpėją. – pareiškė mergina.

- Aš tau jau pasakiau, kad niekur neisi. Dabar palik mane ramybei. – pasakiau ir praėjęs pro Marta užėjau vidun.

- Tu negali manęs čia laikyti.

- Tu mano sužadėtinė ir vaiko mama.

- Bet ne kalinė! – ėmė rėkauti ji.

- Nepatinka gali išeiti, bet nebandyk grįžti. – pasakiau ir įsipyliau viskio.

- Vėl geri... Aš tau iš vis nerūpiu. – nepatenkinta suburbėjo mergina.

- Baik sklaidytis ir eik prigulk. Jei kas atsitiks vaikui...

- Ką? Ką tu padarysi?

Nieko jai neatsakiau tik pasiėmiau butelį ir nuėjau į darbo kambarį. Sudribau ant sofos įsijungiau televizorių ir tuštinau butelį. Po kurio laiko pasigirdo beldimas.

- Ir vėl geri? Juk žadėjai mažinti. – liūdnai pasakė Ada.

- Ko nori?

- Atnešiau maisto. Tavo sužadėtinė vėl persiutusi. – padėjo padėklą ant staliuko šalia.

- Jai reiks susitaikyti. Ji bent jau valgo normalei? – ėmiau valgyti.

- Tenka. Skambino tavo mama. Sakė, kad jai nekeli.

- Aš neturiu apie ką su ja kalbėti.

- Aš girdėjau apie Kajų. Kaip jis?

- Nežinau su juo buvo susitikus tik advokatė. Beje jį gina Luna, na dabar jos vardas Olivija, bet tiek to.

- Bet tai juk gerai? Ji tikrai neleis Kajui sėsti. – atrodė, kad Ada žino kažką ko nežinau aš.

- Gal pamiršai ką jis jai padarė? Nors gal ji pyksta tik ant manęs.

- Nepamiršau, bet praėjo penkeri metai. Tai gali būti antras šansas jums. – kaip visada optimistiškai kalbėjo Ada.

- Abejoju, ji labai pasikeitė. Nors atrodo tikrai pritrenkiančiai. – prisiminęs net nusišypsojau.

- Tu ją vis dar myli.

- Ne, tik įvertinau apvalumus.

- Tai nebuvo klausymas. Tu turėtum dėl jos kovoti.

- Ji nenorėjo manęs ankščiau, o dabar turiu sužadėtinę su pilvu. Manai ji norės su manim prasidėti? O be to ji gali kažką turėti.

- Tu nežinai ar turi. O tas vaikas gali būti ir ne tavo. – be užuolankų rėžė Ada.

- Nekalbėkime apie tai. Gal leistum man baigti valgyti ir žiūrėti futbolą? – nepatenkintas pasakiau ir Ada supykus išėjo.

Lunos pozicija: