Kai aš sugrįžau

2.51

Viduje atidavėm savo paltus ir patekom įsalę pilną svečių. Benas ėme sveikintis su visais iš eilės, o aš tik vaikščiojau jam įsikibus į parankę ir šypsojausi.

- Olivija Ruso, kokia maloni staigmena. – už nugaros išgirdau balsą kurio tikrai nenorėjau išgirsti.

- Maiklai Maiklsonai ką darai mano mieste? – atsisukus paklausiu.

- Pamaniau, kad pats laikas praplėsti verslo galimybes. – aš pajaučiu kaip Beno kūnas įsitempia.

- Maiklai, gal tiesiog pasakyk ko iš tikro nori? – tvirčiau suspaudžiu Beno ranką.

- Gal pašoktum su manimi? – paklausia jis.

- Ji su tavim niekur neis. – sukandęs dantis atkerta Benas.

- Mielasis nusiramink, tai tik šokis. – pasakiau .

- Matai tavo sužadėtinė protingesnė už tave. – vėl bandė erzinti Maiklas.

- Prašau nereikia scenų. Aš tau skirsiu tris minutes savo brangaus laiko. – pasakiau ir padaviau ranką. Benas mane nužvelgė reikšmingu žvilgsniu.

- Nieko aš jai nepadarysiu. – pasakė Maiklas ir nusivedė į šokių aikštelę.

Salėje šoko keletas porų. Vaikina nusivedęs atokiau apkabino mane per liemenį ir mes ėmėme judėti valso ritmu.

- Kodėl tu Niujorke? – tiesiai šviesiai paklausiau.

- Aš negaliu išmesti tavęs iš galvos. Mesk tu tą kvailį. Nesvarbu kam tau jo reikia aš padarysiu tai ir dar daugiau. – pasakė vaikinas ir aš pajutau kaip mano kūnu nueina pasišlykštėjimo banga.

- Deja mano ir Beno santykiai stiprūs kaip niekada.

- O kas nutiktu, jei aš jam papasakočiau apie mažyti mūsų nuotykį?

- Bandai mane šantažuoti? Tau nepavyks. Benas viską žino. Kaip manai, kodėl norėjo tave nudėti? – paklausiau sarkastiškai.

- Netikiu. Jis tau nebūtų to atleidęs.

- Tu prastai pažysti mus abu. – atkirtau.

- Aš vis tiek tave turėsiu.

- Ach kaip tu klysti. – baigėsi daina.

- Gal dar vieną šokį? – pasiteiravo.

- Ne man reikia pasipudruoti norytę. – pasakiau ir nuėjau link tualeto.

Vos užsirakinus surinkau Džeiko numerį.

- Olivija, ar kas nutiko?

- Taip skambink Hariui. Čia yra Maiklas, tas kuris laikė Sofi. Šį vakarą jį imsim, lai visi būna pasiruošę.

- Supratau.

- Ir pranešk Kajui. Sofi jam labai rūpi. – paprašiau.

- Padarysiu.

Aš padedu ragelį ir grįžtu į sale. Susirandu Beną ir įsikimbu į parankę. Jaučiu kaip jis nusiramina. Akinis vis ieškau Maiklo. Suradusi nufotografuoju ir nusiunčiu Džeikui, kad žinotu ko dairytis. Benui baigus pokalbį su dar vienu nuobodžiu ir pliktelėjusiu seniu mes paeinam tolėliau.

- Ko jis norėjo? – iškart pasiteirauja vaikinas.

- Manęs, bet nesijaudink aš tik tavo.

- Ką planuoji daryti?

- Kam nereikėjo atvykti į Niujorką. – tepaskiau ir prie mūsų vėl priėjo pasisveikinti.

- Panele Ruso, malonu pagaliau su jumis susipažinti. – pasakė vyras.

- Man taip pat pone...

- Grantas, Saimonas Grantas, o čia mano žmona Liliana. – pristatė.

- Saimonai, nežinojau, kad tu Niujorke. – pasakė Benas.

- Aš planuoju čia persikraustyti. Atidarėm naują filialą ir noriu čia perkelti pagrindinę būstinę. Tik iškilo keletas teisiniu nesklandumų.

- Aš nelabai dirbu su korporacijų teisę, bet mano kolega mielai jums padėtu. – draugiškai pasiūliau.

- Būtu puiku. – aš išsitraukiau vizitinę ir jam padaviau.

- Paskambinkite šiuo numeriu ir jums padės. Na o jei turėsit problemų su baudžiamąja teise galite skambinti tiesiai man.

- Na tada susisieksim. – pasakė ir nuėjo toliau.

- Tu visada rankinėje nešiojiesi vizitines? – paklausė Benas.

- Nežinai kada sutiksi klientą.

- Eime, pasisveikinsim su mano tėvu. – pasakė Benas ir nusivedė mane per salę.

- Bendžaminai, Olivija malonu judu matyti. – pasakė Naidželas vos mums priėjus.

- Man taip pat. – atsakiau ir nusišypsojau.

- Negalėjom praleisti dar vieno tavo pasirodymo.

- Girdėjau, kad ir judu neblogą šou surengėt prie durų.

- Reikia ir žurnalistams kaulą numesti. – pasakiau ir visi nusijuokėm.

- Tu teisi, jei jiems nieko neduosi pradės kapstyti.

- Vos nepamiršau, gal galėtumėt ryt užsukti pas mane vakarienės? Turiu paruošus dokumentus apie kuriuos kalbėjome. Taip pat galėsime suderinti ikivedybinę sutartį.

- Sutarta.

Likusį vakarą stengiausi iš akių nepamesti Maiklo. Vakarui einant į pabaigą pastebėjau, kad jis išeina. Daviau ženklą Džeikui ir pasakiau Benui, kad jau metas. Vaikinas nusekė paskui mane. Išėjome dešimčia minučių vėliau nei Maiklas.

- Jūsų siuntinys bagažinėje. – pasakė Džeikas.

- Puiku. Kajus davė kokius nurodymus? – paklausiau.

- Taip, nurodė vietą kur nuvežti siuntinį. – pasakė įsėdus į mašiną

- Važiuojam. Duok telefoną pranešiu, kad atvažiuojam. – Džeikas padavė man vienkartinį telefonas.

- Mieloji kam skambinsi?

- Broliui, Maikas dabar ne tavo problema. – surinkau brolio numerį.

- Klausau.

- Mes atvažiuojam su dovanomis. – pasakiau.

- Puiku, mes jau laukiam. – atsakė ir padėjo ragelį.

- Olivija, ką ketini daryti? – panikavo Benas.

- Jei nori galime tave paleisti. – ramiai atsakiau.

- Aš būsiu su tavimi.

Toliau važiavome tylėdami. Kai pasukome į mišką Pajutau kaip Benas įsitempia. Pavažiavus porą kilometrų sustojame prie nedidelio namelio. Išlipu ir pamatau Harį, Kajų ir Fredį.

- Fredi, kada spėjai atvykti? – paklausiau.

- Sužinojus kas nutiko mano mažylei iškart sutvarkiau reikalus ir atskridau.

- Puiku. – iš mašinos išlipo Benas.

- Kam tu jį čia atsivežei? Tai šeimos reikalas.

- Jis mano būsimas vyras, tad baik. Traukit dovaną iš bagažinės.

- Džeikai, Hari pasodinkit ji viduje. – paliepė Kajus ir šie pakluso.

- Čia tau nuo Arijos sakė, kad prireiks. – pasakė Fredis ir padavė man maišelį su rūbais.

- Duokit man penkias minutes persirengti ir galėsim pradėti. – pasakiau.