Kai aš sugrįžau

2.53

Pirmadienį atsikėliau kaip robotas, susiruošiau į darbą. Ten buvau iki išnaktų. Taip ėjo savaitė. Penktadienį Arija su Sofi man priminė, kad laukia mano gimtadienio iškilmės. Tad šeštadienį ryte buvau pažadinta ir nuvežta į grožio saloną. Po to buvau įsprausta į auksinę suknelę ir nuvežta į iškilmes.

Nuvykus toliau vaidinau, kad man viskas gerai. Arija kelis kartus domėjosi kur Benas, bet aš pasakiau, kad išvykęs darbo reikalais ir toliau vaidinau, kad viskas gerai.

Užėjusi pamačiau daugybę žmonių. Kai kuriuos jo pažinojau, bet tokių mažoji dalis.

- Ei kur tavo sužadėtinis? – paklausė prie manęs priėjęs Fredis.

- Po to kas įvyko aną savaitę sunkus tarpsnis. – pripažinau.

- Tu verta geresnio nei tas liurbis.

- Žinai kas baisiausia? Aš nieko nejaučiu. – pasakiau ir vaikinas mane apkabino.

- Tai praeis. Tu labai stipri. Pasidžiauk šiuo vakaru. – pasakė ir nuėjo.

Dabar prie manęs jau buvo Felisitė.

- Mergyt, nusišypsok, juk gimtadienis ne laidotuvės.

- Gaila, kad mamos nėra.

- Rebeka tikrai čia būtų, jei galėtu. – netikėtai salėje pasigirsta šnaresys.

Abi su Felisite atsisukame į duris, o ten stovi Benas. Šalia jo smulkutė tamsi mergina. Mačiau daug sutrikusių veidų. Vaikinas nieko nelaukė ir tvirtu žingsniu priėjo prie manęs.

- Olivija, puikiai atrodai. Susipažink, mano žmona Maja. – mergina šypteli.

- Matau tau pavyko džiaugiuosi dėl tavęs. – nuoširdžiai pasakiau.

- Ačiū, čia tau. – jis padavė man nedidelę dėžutę.

- Kas čia? – pasiteiravau.

- Tai priminimas kokią didelę širdį tu turi. – aš išardžiau ir radau grandinėlę su dideliu deimantais inkrustuotu širdies pakabuku.

- Aš ją nešiosiuosi kaip priminimą apie kartu praleistą laiką. – pasakiau ir laidau jį man užsekti.

- Man jau metas, bet nepamišk tavęs irgi laukia laiminga pabaiga. – pasakė ir išėjo.

- Ką visa tai reiškia? – sutrikusi paklausė Felisitė.

- Kad atėjo laikas man valdyti pasaulį. – pasakiau.

Pro šalį ėjo padavėjas aš paėmiau taurę šampano.

- Dėmesio. Norėčiau tartį žodį. Pirmiausiai dėkoju, kad visi susirinkot. Manau daug klausimų visiems sukėlė tai kas ką tik įvyko. Tai labai paprasta Benas sulaukė savo laimingos pabaigos. Per šiuos metus įvyko tiek daug, bet niekada nepamiršau kas yra svarbiausia tai šeima. Dievas man dovanojo brolį ir dvi seses. Jie man padėjo suprasti, kad nesu viena ir kas be nutiktu turiu į ką atsiremti. Tik jų dėka dabar stoviu čia ir pasiekiau to ką turiu dabar. Todėl ačiū jiems, o ypač ačiū Kajui. – pabaigiau kalbą ir visi pradėjo ploti.

Vakaras ėjo linksmai visi šoko ir gėrė. Netikėtai pajutau rankas ant savo liemens. Atsisukus pamačiau Harį buvau gerokai įkaušusi, tad įsisiurbiau jam į lūpas.

- Dabar tu būsi mano. – sušnabždėjo man į ausį.

- Dinkim iš čia. – vaikinas supratęs ką noriu pasakyti nusivedė mane iš salės.