Kai aš sugrįžau

2.33

Rytą pabundu miegamajame. Neprisimenu kaip čia atsidūriau. Pasukusi galvą pamatau Harį. Po truputi imu prisiminti praėjusį vakarą. Tie prisiminimai mane verčia raudonuoti iš gėdos. Išlipu iš lovos ir tyliai nueinu į dušą. Nusiprausiau ir apsirengiau. Grįžus į kambarį radau dar miegantį Harį, tad nusileidau žemyn ir ėmiau dėti daiktus. Užtrukau tik valandą kol surinkau viską iš pirmo aukšto, tad nusprendžiau pasitaisyti kavos ir surūkyti paskutinę cigaretę savo terasoje. Baigiant rūkyti antrą cigaretę pasirodė Haris.

- Tu ir vėl čia.

- Taip, bet kadangi atsikėlei einu į viršų surinksiu daiktus ir galėsim važiuoti.

- Gal prieš tai papusryčiaukime?

- Čia netoli yra jauki kavinukė. Galėsime ten papusryčiauti kai susirinksiu daiktus. Jei padėsi greičiau baigsime.

- Kokia tu ragana. – subumbėjo Haris.

- Vakar visai kitaip vadinai. – priminiau jam.

Haris tikrai norėjo valgyti, nes viršui daiktus susirinkome per pusvalandį. Dar tie tiek užtruko viską sukrauti į mašiną. Galiausiai viskas buvo baigta ir mes išvažiavome. Visai nepasiilgsiu to namo. Jame liko daugybe skaudžių prisiminimų.

Sustojame prie kavinukės ir papusryčiaujame. Na bent aš pusryčiauju, o Haris panašiau, kad pietauja. Po to dar sustojame į siuntų tarnybą ir atiduodu daiktus. Galiausiai patraukiame į oro uostą.

Niujorke nusileidžiame pavakarę. Mus pasitinka Kajus.

- Na ką balandėliai pailsėjot?

- Nepradėk, geriau sakyk kai Tėja?

- Jei nori važiuojam į kliniką ir Kira viską tau paaiškins.

- Puiku.

Važiavome tylėdami. Bijojau išgirsti blogą žinią. Visai nenutuokiau kas bus toliau. Nežinau ką darysiu, jei Tėja... baisu apie tai net galvoti.

Sustojame prie klinikos ir aš nubėgu vidun. Sustoju tik prie Kiros kabineto. Nesibeldžiu tiesiog užeinu.

- Jis tau nieko nesakė? – pamačiusi mano veidą paklausė sesuo.

- Ko nesakė? – pasimečiau dar labiau.

- Tėjai viskas gerai. Ji bet kuriuo metu gali pabusti.

- Tai dėl ko ji apalpo.

- Jos organizme trūksta tam tikrų medžiagų. Nevarginsiu tavęs terminais, bet mūsų dietologe sudarė jai mitybos planą. Po poros savaičių gausit pasirodyti pakartotiniams tyrimams, o dabar tiesiog suleidau visus reikalingus vitaminus ir jei mergaitė jausis gerai galėsiu paleisti dar šiandien.

- Tėja pasveiks?

- Taip. Jei nori gali eiti pas ją. Mergaitė bet kada gali pabusti.

Antrą kartą man kartoti nereikėjo. Palatoje atsidūriau po minutės. Nesitikėjau , bet Tėją radau pabudusią.

- Mamą! Ką aš čia veikiu?

- Tu apalpai gimtadienyje ir visus išgąsdinai.

- O kaip mano dlaugės?

- Joms viskas gerai. Kaip dabar jautiesi?

- Noliu gelti.

- Tuoj įpilsiu vandens.

Tėja paleido tik vėlai vakare. Parvažiavus namo ji iškart nuėjo miegoti. Mačiau, kad jai dar ne viskas gerai. Perspėjau Ada, kad Tėja ryt liks namie ir nuėjau į dušą. Man reikėjo viską apmastyti.