Kai aš sugrįžau

2.14

Išeinu iš nuovados ir tolėliau pastebiu vieną iš Kajaus mašinų. Priėjus pamatau, kad joje sėdi mano apsauginis. Įsėdu į galą ir liepiu vežti mane pas Kajų. Visą kelia galvojau ką reiks jiems pasakyti. Sustojam prie namo. Aš išlipau iš mašinos ir dar būdama lauke išgirdau, kad kažkas rėkia. Įėjus vidun supratau, kad aš dėl to kalta.

- Po velnias ko tu mums nesakai! Jie buvo mano namuose ir klinikoj! Kas čia vyksta! – rėkė Kira.

- Tai ne mano paslaptis. – atrėžė jai Kajus.

- Dėl visko aš kalta. Viską paaiškinsiu, bet pirmiausiai... – pasakau ir ištiesiu blakių ieškiklius.

Visi susižvalgo ir supranta, kad pirmiausiai reikia patikrinti namus. Vieną ieškiklį paima Liusė su Jim ir nueina aukštyn. Kajus nueina tikrinti kabineto, Melita nueiną į virtuvę, o aš imuosi svetainės. Ieškau labai atidžiai. Jau pradedu galvoti, kad man paranoja, bet galiausiai randu vieną tarp sofos pagalvėlių, o vėliau dar vieną gėlių vazone. Kajus parneša dar dvi. Viršuje nieko neranda, o virtuvėje viena šalia gartraukio. Paimu visas ir nusinešus į virtuvę apipilu vandeniu.

- Kas po velniais čia vyksta? – piktai paklausia sesuo.

- Aš skiriuosi su Trojum ir jis nori iš manęs atimti dukrą. Tėja dabar saugi.

- Kas nutiko jūs buvot tokia graži pora? – pasiteirauja jau labiau nusiraminus Kira.

- Jis ėmė smurtauti. Atsiprašau, kad jus visus į tai įvėliau.

- Oliv, tu mūsų šeima. Tas niekšas dar sužinos ką reiškia kovot su Ruso. - drąsino mane sesuo.

- Ne nei vienas nesikišite. Aš susitvarkysiu su savo netikusiu vyru.

- Tik nepamiršk, kad jei ko prireiks mes būsim šalia. – pasakė sesuo ir apkabinus išėjo.

- Gal pasikalbėkim tavo kabinete? – pasakiau Melitai ir Kajui.

Kalus nieko nesako tiesiog leidžia man eiti pirmai. Užsidarius durims pirmiausiai prabyla Melita.

- Kajau nusiųsk ką nors pas Kirą lai patikrina jos butą nuo blakių.

- Gerai, o ką darome dabar? – šis klausima man sukelia depresiją.

- Pirmiausiai reikia perkelti Tėją kažkur toliau nuo miesto.

- Mano visos slaptavietės šiuo metu užkimštos arba netinkamos tam. – pasakė brolis.

- O kaip tavo mamos pirmoji būstinė? – paklausė Melita.

- Ji senai nenaudojama, bet manau galėtume ten apsistoti.

- Puiku, tu važiuosi paimsi Tėją su Ada, o mudvi užsuksim į parduotuvę ir atvažiuosime. Svarbiausiai nevažiuok tiesiai jie gali sekti.

- Aš žinau pagrindines taisykles apie sekimą ir kaip jo atsikratyti. Mama man tai paaiškino kai buvau septyniolikos.

- Aš vis pamirštu.

- Nieko, bus dar daug laiko atsigriebti už viską.

- Mes išvažiuosim pirmos prasuksim kelis ratus mieste ir sutvarkysim porą reikalų. Tu išvažiuosi po pusvalandžio jei niekas neseks paimsi Tėją su Ada ir saugosi kol atvažiuosiu. Jokio bendravimo telefonu. – priminiau jam pagrindines taisykles, o jis piktai pažiūrėjo į mane.

Nelaukiau atsakymo ir išėjau. Nusileidau į garažą ir pasiėmusi vienos iš mašinų raktelius ėmiau maigyti pultelį. Atsirakino sidabrinė Volvo pati paprasčiausia mašina garaže. Man ji puikiai tiko nes lengvai įsiliesiu į judrų miestą.