2.8

110 8 0
                                    

Praėjo savaitė kaip pradėjau dirbti. Turėjau kelis prastai apmokamus klientus. Dėl visų pavyko susitart ir jie liko patenkinti.

Aš miegojau po sunkios dienos, kai mane prižadino telefono skambutis.

- Jums skambina iš dvyliktos nuovados areštinės, jei sutinkate apmokėti skambutį tęskite pokalbį. – išgirdau atsiliepus.

- Olivija, nebuvau tikras, kad pakelsi. Mane sulaikė už vairavimą išgėrus. – pasakė šį kart jau žmogaus balsas.

- Su kuo aš kalbu?

- Tiesa neprisistačiau, aš Danielis Wilsonas, stebiuosi, kad neatpažinai.

- Aš apsimiegojus. Po pusvalandžio busiu pas tave. Sėdėk ramiai. – pasakiau ir išlipau iš lovos.

Susiruošiau per penkias minutes ir tyliai išvažiavau. Naktinis miestas buvo ramus Niujorkui. Pastačiau mašiną prie nuovados ir užėjau vidun. Prie stalo miegojo apkūnus vyras.

- Sveiki, - pasakiau ir jis pašoko. – jūs sulaikėt mano klientą, Danielį Wilsoną.

- Negražu taip sėlinti prie žmonių.

- Nereikia miegoti darbe. Galiu pasiimti savo klientą?

- Ne, jis vairavo girtas ir praleis čia visą naktį.

- Aš visą naktį nelauksiu, tad kvieskit savo viršininką. – pasakiau be nuotaikos.

- Kaip norit, bet ji nebus patenkinta. – pasakė ir ėmė skambinti vietiniu telefonu.

Po kurio laiko prieš mane pasirodė nepatenkinta moteris.

- Man sakė, kad norėjot mane matyt.

- Taip, man reikia, kad paleistumėt Danieli Wilsoną.

- Kodėl turėčiau? – nepatenkinta paklausė.

- Nes jis nepilnametis ir Čikagos mero sūnus. Jums tikrai nereikia skandalo apie neteisėtą sulaikymą. Jūs turėjot paskambinti jo tėvui, bet čia jo nematau, tad to nepadarėt.

- Jei jūs teisi aš negaliu jo išleisti su kažkokia vietine advokate.

- Aš jų šeimos advokatė ir Danielis man skambino.

- Gerai , bet jūs pasirašysit, kad atsakote už jo tolimesnius veiksmus ir sumokėsite baudą. – pasakė nepatenkinta moteris.

- Duok popierius. – atkirtau.

- Tau juos paduos registratūroje, o aš einu atvesiu tą vaikį. – pasakė ir išėjo.

Aš grįžau prie registratūros ir ėmiau pildyti dokumentus. Man vos spėjus pabaigti pasirodė jie.

- Olivija, pagaliau. Kur taip ilgai? – nepatenkintas paklausė Danielis.

- Pasikalbėsim mašinoje. Ačiū, kad pagelbėjote.

- Tikiuosi jo daugiau nepamatyti. – pasakė pareigūnė.

- Pasistengsiu. – pasakiau ir pačiupusi vaikiną už rankos išsitempiau pro duris.

- Olivija, gal gali to nesakyti tėčiui? – paklausė įsėdus į mašiną.

- Kaip tu atsidūrei Niujorke?

- Tėtis turi čia keletą susitikimų tai pasiėmė ir mane.

- Kur apsistojot?

- Ruso viešbutyje. – vos neėmiau garsiai kvatoti, bet galiausiai susitvardžiau ir užvedžiau automobilį.

Kai aš sugrįžauحيث تعيش القصص. اكتشف الآن