Kai aš sugrįžau

2.12

Taip buvau įsijautus į dažymąsi, kad net nepajutau kaip atsikėlė Tėja.

- Mamyte, kur mes? – išsigandusi paklausė dukrytė.

- Pas tetą Adą, mažute.

- As nuoliu į tuoletą. – pasakė mergaitė ir aš priėjus paėmiau mergaitę už rankos bei palydėjau į vonios kambarį.

- Eime nusiplausim rankytes ir eisim pavargyti. – paskiau mergytei, o ši tik linktelėjo.

- O kada važiuosim namo? – paklausė Tėja ir aš sustingau. Ką atsakyti vaikui? Kodėl tu nenori, kad ji būtu prie tėvo?

- Mažute, mes su tėčiu nusprendėm pailsėti, todėl dabar pagyvensi čia su teta Ada. Ji labai gera. – pasakiau pritūpusi prie mergaitės.

- Man Perla sakė, kad tu negera ir nemyli tėčio. Aš jai pasakiau, kad ji meluoja ir ji man trenkė per užpakalį. Tėtis visad sako, kad Perla labai gera, Ada irgi mane muš? – paklausė mergaitė, o aš buvau visai pritrenkta.

- Ne mieloji, Ada tavęs tikrai nemuš. Eime supažindinsiu jus. – pasakiau ir paėmiau mergaitę ant rankų.

Nusinešiau dukrą į virtuvę. Ten prie puodu sukosi Ada. Ji jau buvo persirengusi į laisvas kelnes ir maikutę.

- Panelę, iškepiau blynų. – pasakė jis sukdamasi. – o kas pabudo. Tikiuosi mėgsti blynus? – žaismingai paklausė Tėjos.

- Labai. – nudžiugo mergaitė.

- Visai kaip mama. – nusijuokė.

- Pats geriausias maistas pusryčiams. – nusijuokiau ir aš.

Ada padėjo lėkštę su blynais ant stalo ir mudvi pradėjom valgyti, šaliai prisėdo ir ji pati. Visos trys draugiškai pavalgėme. Aš žvilgtelėjau į laikrodį. Jis rodė be dvidešimt aštuonios.

- Man jau laikas važiuoti į darbą, o judvi neliūdėkite. – pasakiau ir pabučiavusi dukrą išėjau.

Nusileidusi žemyn prisiminiau, kas nutiko vakar, nes man vėl ėmė diegti visą kūną. Apačioje manęs laukė automobilis. Apsauginis atidarė dureles ir aš nerangiai įlipau. Ant galinės sėdynės radau buteliuką su tabletėmis ir užrašu kaip jas vartoti. Paėmiau vieną tabletę ir nurijau. Vyriškis atsisėdo prie vairo ir mes išvažiavome. Visą kelią bandžiau susikaupti ties darbu. Žvilgtelėjau į savo kalendorių. Ten devintą įrašytas susitikimas su Hariu. Buvau visai tai pamiršusi.

Mes sustojome prie biuro ir aš nuėjau vidun. Jaučiau kaip vyras sekė mane, bet stengiausi nekreipti dėmesio.

- Labas rytas, štai tavo kava. – vos užėjus pasakė Liusė.

- Sveika, aš peržvelgiau darbotvarkę. Gal galėtum nukelti susitikimą su Hariu?

- Ne, nes jis jau laukia konferencijų salėje. Taip pat tavo kabinete sėdi naujasis praktikantas.

- Gerai, tiek to. Aš šiandien daugiau nieko nepriimsiu jei kam skubu siųsk pas Gregą. – susakiau viską ir nuėjau į savo kabinetą.

- Labas rytas. – pasisveikino vaikinas.

- Labas, pirma tavo užduotis bus paimti bloknotą rašiklį ir eiti su manimi. Užsirašinėk viską kas atrodys svarbu. – pasakiau ir numetusi savo rankinę išėjau iš kabineto.

- O su kuo susitikimas.

- Hariu Harnesu. Eik su manim. – pasakiau ir nuėjau link konferencijų salės.