Kai aš sugrįžau

2.18

Rytą pabundu skaudančia galva. Prireikia laiko susiorientuoti kur aš. Lėtai pasuku galvą ir pamatau Harį. Mes nuogi gulime ant kilimo darbo kambaryje. Po truputi imu prisiminti vakarykščius įvykius. Tą nevaldomos aistros protrūkį.

Nieko nelaukus susirandu jo marškinius ir susirinkus savo rūbus nueinu į dušą. Labai apsidžiaugiu nieko nesutikusi. Man reikia nusiraminti. Aš jau senai nesielgiau taip impulsyviai.

Palendu po dušu, susitvarkau ir apsirengiu. Niekaip negaliu nusiraminti. Susirandu rankinę ir jos dugne randu cigarečių pakelį. Jau senai mečiau, bet dabar mintys mane veda iš proto, tad turiu nusiraminti.

Išeinu į lauką ir užsidegu nikotino lazdelę.

- Nuo kada tu rukai? – pakeliu akis ir pamatau Kajų.

- Buvau metusi, bet nuo to streso baigiu išprotėti.

- Suprantu, tik nemaniau... Ai tiek to. Kur Haris?

- Nežinau, ko tau iš jo reikia?

- Man skambino Marta. Žinojai, kad ji pagimdė?

- Taip, bet vaikas ne Hario.

- Po velniais, kalė. Kai nesiseka nesiseka visur. – Kajus paėmė vieną mano cigarečių ir prisidegė.

- Trojus pasisamdė advokatą. Jis labai kietas.

- Ką ruošiesi daryti? – paklausė ir išpūtė dūmą.

- Paskambinau draugei. Ji pirmadienį atvažiuos, trečiadienį teismas.

- Manai ji sugebės mums padėti?

- Ji vienintelė advokatė, kuri Čikagoje buvo geresnė už mane.

- Ką judu čia veikiat? – išgirdau Hario balsą už nugaros.

- Tu gal apsirenk? Jei pamiršai čia yra mažų vaikų. – atkirto Kajus. Haris stovėjo vien su kelnėmis.

- Niekur nerandu savo marškinių. Gal tu matei? – kreipėsi į mane.

- Ne, nemačiau. – apsimečiau kvaila.

- Einu susirasiu kitus. – pasakė ir dingo.

- Judu vėl miegat kartu? – Nepatenkintas paklausė brolis.

- Tai buvo tik nesusivaldymo akimirka. Daugiau tai nepasikartos.

- Aš jau senai noriu paklausti, bet nedrįstu. Ar Tėja Hario dukra? – tas klausimas nukrėtė mane kaip elektra.

- Ne ir tai ne tavo reikalas. Einu pas dukrą.

Užlipau viršun ir nuėjusi į Tėjos kambarį radau, ją atsikėlusią.

- Mamyte, ką šiandien veiksim?

- O ką norėtum?

Visą dieną praleidau su Tėja. Šiandien ji buvo hiperaktyvi ir aš vos spėjau ją vytis. Galiausiai vakare taip išsidūko, kad užmigo. Aš pavargusi nuslinkau laiptais žemyn ir pasitaisiau kavos. Turėjau daug darbo.

- Negerai naktį gerti kavą. – aš net pašokau išgirdusi Hario balsą.

- Negerai gąsdinti žmones. – atkirtau jam.

- Mums reikia pasikalbėti. Visą diena bandau nutaikyti akimirką, bet tu buvai su dukra.

- Sakyk kas yra. Aš turiu daug darbo.

- Kas vakar tarp mūsų įvyko? – paklausė ir aš išsižiojau.

- Tu nieko neatsimeni?