Kai aš sugrįžau

2.21

Mes išvažiavome po dešimties minučių. Visą kelią bandžiau susikoncentruoti ir nusiraminti. Žinau, kad esu stipri, bet taip sunku susitvarkyti su tuo kas asmeniška.

Sustojome netoli teismo rūmų. Mūsų jau laukia Kajus.

- Prie teismo krūva žurnalistu. – vos išlipus perspėja mus.

- Tėja jau viduje?

- Taip jos pradėjo neužkliudytos. Atsiprašau už visa tai.

- Tu nekaltas. Grįždama čia žinojau, kad taip nutiks.

- Matei ką jie rašo apie mus?

- Taip, jie mano, kad mes meilužiai. Tavo prasta reputacija ir nieko nepadarysi. Kolkas jiems nereikia sužinoti tiesos.

- Ką nori tuo pasakyti?

- Eime, nes pavėluosime. – pertraukia mus Linda.

Mes pajudėjome link teismo. Vos priėjus teismo rūmus mus apsupo žurnalistai. Kajus iškart paėmė mane už rankos. Apsauginiai palengva skyrė minia. Žurnalistai vienas per kitą rėkė klausimus, o mane akino blykstės. Kajus laikėsi daug tvirčiau nei aš. jis tvirtai vedė mane pirmyn kol galiausiai įėjom į vidų.

- Puikiai laikeisi. – pasakė Kajus.

- Tu laikeisi daug tvirčiau nei aš.

- Na aš turiu daugiau praktikos. Tu irgi priprasi.

- Jei nežinočiau patikėčiau tuo ką rašo antraštės. – vėl mus pertraukia Linda.

- Baik nusišnekėti. Eime surasim Tėją. – pasakiau ir nuėjau link laiptų.

Tėją ir Ada radome prie teismo salės. Džiaugiausi, kad Trojaus dar nebuvo. Dukra kartu su aukle palydėjau į pasiruošimo kambarį, kuris mums buvo skirtas. Visai nenorėjau, kad Tėja girdėtu kaip mes kovojame dėl jos.

Palikus dukrą nuėjau link Teismo salės. Dabar čia buvo ir Trojus. Mačiau pykti ir neapykantą jo akyse. Supratau, kad jis nepastebėjo Lindos. Man tik geriau, kad jis toks aklas.

Galiausiai atsidaro durys ir mums leidžiama užeiti. Mes su Linda atsisėdame prie stalo kairėje. Trojus su advokate prie stalo dešinėje. Kajus įsitaiso suole už mūsų, o apsauginiai lieka už durų.

Galiausiai prasideda leismas:

- Visiems stot. Teismui vadovauja teisėjas Markas Stivensas. – visi atsistoja ir įeina pagyvenęs vyras.

- Sėskit. Aš perskaičiau jūsų bylą ir puikiai suprantu kodėl nepasirašot skirybu dokumentu. Jums pone Blek reiktu būti dosnesniam savo žmonai, ji vis dėl to pagimdė jums dukterį.

- Atsiprašau gerbiamas teisėjau, bet sutartį sudarė mano klientė. Kaip jūs ir pastebėjote ji labai dosni, bet problema kyla dėl mergaitės globos. Mano klientė tikisi pilnos dukters globos. – pastabėjau kaip Trojus pakėlė akis pažiūrėti ar klausa jo neapgauna.

- Mano klientas yra tėvas ir turi piną teisę į vaiko globą. – pertraukė Lindą Trojaus advokatas. – mano klientas yra teisėsaugos pareigūnas turintis stabilų darbą, o jo buvusi žmona yra nestabilaus naujo verslo savininkė.

- Mano klientės vyras gal ir turi stabilų darbą, bet ne psichiką.

- Prieštarauju kur įrodymai? – iškart suriko.

- Pritarta. Tikiuosi turite kuo argumentuoti savo teiginį. – nepatenkintas sumurmėjo teisėjas.

- Taip, ponas Blekas ne kartą smurtavo prieš savo žmoną. Noriu jums pateikti nuotraukas ir rentgenus, kurie parodys daugybinius viso kūno sužalojimus. – Linda iš aplanko ištraukė nuotraukas ir nunešė teisėjui.

- Iš kur mes galim žinoti, kad tai ne klastotė?- paklausė Trojaus advokatas.

- Tegul jūsų klientas prisiekia ir paliudija, kad jos netikros. O gal reikėtu pakviesti jų kambarinę, kad ši papasakotu kaip trenkė Tėjai?

- Šmeižtas. Jūsų klientė yra kekšė. Net nespėjo išsiskirti, kaip jau kariasi ant kaklo turtuoliui.

- Apie ką jūs kalbate. – mačiau, kad Trojus bando sustabdyti advokatą, bet jis nesivaldo.

- Kaju Ruso. Visi žino kad jiedu miega kartu.

- Tikiuosi turite įrodymų, nes tai šmeižtas. Paklauskite savo kliento. – mačiau, kad Trojus buvo nepatenkintas, o mano veidą nušvietė šypsena.

- Tada aš kviečiu Olivija Blek į liudytojų suolą. – aš nieko nesakiau tiesiog atsistoju ir nueinu link vietos.

- Prisiekiate sakyti tiesą tik tiesą ir nieko daugiau. Lai padeda jums dievas. – pasakė vyriškis.

- Prisiekiu – ištariu padėjusi ranką ant biblijos ir palipusi tris laiptelius atsisėdu į liudininkų suolą.

- Ponia Blek, sakykite kodėl visus pinigus paliekate savo vyrui.

- Nes man reikia tik dukters ir žinau, kad turiu verslą ir žmones kurie man padės išsilaikyti. – žvilgteliu į Kajų jis visko klausosi truputi sutrikęs.

- Kalbėjote apie žmones ar tarp jų yra ir Kajus Ruso?

- Tikrai taip.

- Kodėl jis turėtu jums padėti?

- Nes jis mano brolis. Aš esu Olivija Ruso. – ištariau su pasididžiavimu. Mačiau šoką jo veide.

- Ar dar turėsite klausimų? – pasiteirauja teisėjas.

- Ne pone.

- Už tai aš turiu. Olivija, papasakokite kaip susipažinote su savo vyru.

- Tai įvyko prieš ketverius metus. Buvau ką tik pagimdžiusi. Gyvenime turėjau sunkumų su kuriais susitaikyti padėjo pagalbos grupė. Ten pamačiau Trojų. Jis gydėsi nuo alkoholizmo. Aš buvau vieniša mama, o jis nesenai palaidojęs žmoną. Mus siejo sielvartas. – pasakojau skaudžius prisiminimus.

- Atleiskite, kad skaudinu, bet ar ponas Blek yra biologinis jūsų vaiko tėvas. – džiaugiausi, kad pasirinkau Lindą. Ji mokėjo taip sudėti klausimą, kad man nereiktu meluoti.

- Ne jis nėra mano vaiko tėvas. – pasakiau ir akies kampučiu žvilgtelėjau į Kajų. Jis sėdėjo šokiruotas.

- Prieštarauju. – suriko Trojaus advokatas.

- Kokiu pagrindu? – sarkastiškai paklausė Linda.

- Koks aktualumas?

- Atmesta, - pareiškė teisėjas.

- Daugiau klausimu neturiu. - pasakė Linda ir teisėjas leido man eiti.

- Dar bus liudytojų? – pasiteiravo.

- Ne, pone. – choru atsakė advokatai.

- Mano paskirta psichologė dar pasikalbės su mergaite ir ketvirtą skelbsiu nuosprendį. – pasakė ir trinktelėjo plaktuku.

- Manau mums puikiai pavyko, bet viskas priklausys nuo Tėjos. – džiugia kalbėjo Linda.

- Niekad negali žinoti ką vaikas pasakys. – atsakiau ir pakilus nuo kedės nužingsniavau link durų, bet nespėjus man pro jas išeiti mane sustabdo Kajus.

- Ar Tėja Hario dukra? – nepatenkintas paklausia jis.

- Tikrai to neaptarinėsiu čia. – pasakiau ir išėjau pro duris.

Nuėjau lik patalpos kurioje buvo Tėja, bet prie durų mane sustabdo į ketvirtą dešimtį įkopusi moteris.

- Laba diena, aš teismo paskirta palydėti jūsų dukrą pas psichologę.

- Gerai, bet aš eisiu kartu.

- Ne ponia, su vaiku negali būti nei vieno iš tėvų.

- Tada eis, Tėjos auklė. Ji galės palaukti už durų, bet dukters neleisiu vienos su nepažystama moterimi.

- Na gerai. – galiausiai nusileido.

Tuoj pakviesiu dukrą. – pasakiau ir įėjau į patalpą.