Kai aš sugrįžau

2.49

Aš apšiurusiame name. Guliu ant kampe pamesto čiužinio. Jo viduryje raudona dėmė. Paliečiu savo krutinę ir pajaučiu šiltą lipnų skystį. Jis veržiasi iš manęs. Prieš mane iššoka vyro veidas iš pradžių mano skriaudėjo, vėliau Maiklo. Aš jaučiu jį savyje. Jaučiu jo rankas liečiančia mano odą, lūpas glamonėjančias kaklą.

Pašoku iš lovos. „Tai tik sapnas." Kartoju sau mintyse tarsi mantrą. Sunkiai kvėpuoju. Jaučiu, kad nebevaldau savęs. Kaip įmanoma tyliau išlipu iš lovos ir nueinu į vonią. Atsisuku šaltą dušą ir stoviu po juo, kol imu drebėti ne nuo sapno, o nuo šalčio. Išlindus iš dušo suprantu, kad nebeužmiksiu, tad nueinu į drabužinę ir susirandu sportinę aprangą. Man reikia atgauti savo gyvenimo kontrolę.

Nusileidžiu į sporto salę. Pirmiausiai padarau trumpą apšilimą. Po to susirandu bokso pirštines ir imu trankyti kriaušę. Jau labai ilgai nesijaučiau tokia bejėgė. Kai persikrausčiau į Čikagą mane nuolat kankindavo košmarai. Tada Kara mane išmokė šaudyti. Praleisdavau valandų valanda šaudykloje ir įsivaizduodavau, kad tie popieriaus lapai tai mano skriaudikai. Galiausiai sapnai liovėsi.

Daužiau kriaušę iki kol nebepajėgiau pakelti rankų. Manyje virusios emocijos buvo dingusios. Aš jaučiausi tarsi naujai gimusi. Sunkiai vilkdama kojas grįžau į kambarį, kuriame vis dar miegojo Benas. Nuslinkau į vonią ir šį kart palindau po maloniai šiltu vandeniu.

Išlindusi iš dušo susiruošiau į darbą. Nusileidau žemyn. Virtuvėje radau puodelį karštos kavos. Nuėjau į terasą, o ten sėdėjo Arija su kavos puodeliu.

- Ada minėjo, kad tavo pusryčiai kava su cigarete. – pasakė ji.

- Mano rytinis ritualas. – pasiimu cigaretę ir prisidegu.

- Pilnai tave suprantu. Visi mano, kad mano gyvenimas lengvas. – ji garsiai nusijuokia. – kas gali būti sunkaus? Jai gi reikia tik gražiai atrodyti. Taip visi apie mane galvoja. Kartais žiūriu į padavėjas kavinėje ir galvoju koks paprastas jų gyvenimas. Jis tik juodas ir baltas. O ką turiu aš? Dukrą kuri manęs nekenčia, vyrą kuris manimi jau senai nesidomi ir žlunganti verslą.

- Sofija tikrai ne nekenčia tavęs. Esu tikra, kad tai tik toks tarpsnis. Žinai vakar buvome išėję visi trys. Matant Tėja ir Beną man suspaudė širdį. Jiedu taip gražiai sutaria.

- Suprantu, Sofi irgi tėvo dukrytė. Kartais galiuosi, kad nepagimdžiau dagiau vaikų. Ta mergaitė užaugo viena ir dabar kenčiu to pasekmes. Nežinau kaip tau atsidėkoti už tai ką padarei.

- Vienintelis dalykas, ko dabar man iš tavęs reikia, kad padėtum suplanuoti vestuves.

- Tai padarysiu su didžiausiu malonumu. – aš pabaigiau kavą ir mes abi nuėjom į vidų.

Valgomajame radau Bena kertantį Ados kiaušinienę.

- Vėl kava ir cigaretė? – nepatenkintas paklausė.

- Ir gera kompanija. Nežinau ar judu pažystami. Arija tai Benas mano sužadėtinis, Benai, tai mano sesuo Arija.

- Malonu. – ištaria abu vienu metu.

- Mieloji, kad tu jau čia turiu vieną prašymą. Ryt vakare vyks labdaros renginys ir aš turiu ten dalyvauti. Ar eisi su manimi?

- Aš turiu daug darbo ir tam reikia pasiruošti... – bandžiau teisintis.

- Ji eis. – už mane atsakė Arija. – nesijaudink viskuo pasirūpinsiu. Pažystu gerą dizainerį. Jis parinks tau ką nors iš naujausios kolekcijos.

- Gerai, ką jau čia padarysi, kad susimokėte prieš mane. Aš važiuoju į darbą, bet Džeikas pasirūpins, kad tave kas nors nuvežtu į ligoninę. – pasakau Arijai.

- Aš nuvešiu. Vis tiek turiu reikalų mieste. – pasako Benas.

- Puiku susipažinsiu su sesers išrinktuoju. – lepteli Arija ir aš išeinu.

Kieme manęs laukia Džeikas. Mes išvažiuojam.

- Reikia daugiau apsaugos. Artėjant vestuvėm namuose bus vis daugiau žmonių. Noriu, kad abu su Hariu atrinktumėte keletą patikimų kurie galėtu dirbti man.

- Gerai, aš pažiūrėsiu ką man pavyks rasti. O kokie kiti mūsų žingsniai?

- Iki vestuvių nieko nedarysime. Kajus turi atvėsti. Be to gali kilti įtarimas. Nenoriu, kad kas sužinotu.

- O kaip Benas?

- Jis grėsmės nekelia. Na bent kol kas. Kol aš būsiu darbe surask daugiau žmonių ir atvažiuok manęs septinta. – dar pasakiau prieš išlipdama prie biuro.

Dieną praleidau su Jimu nagrinėdama naują bylą. Tiesa pasakius darbas man padėjo atitraukti mintis nuo visko kas įvyko. Dirbdama dažnai suprantu, kad kitiems yra blogiau nei man.

Darbe užsibūnu iki devintos. Grįžus namo randu jau miegančią Tėja, o Benas lovoje sėdi prie kompiuterio.

- Žinai tavo sesuo labai smalsi. – pakėlęs akis ir pamatęs mane pasako.

- Ko ji tavęs klausinėjo? -truputi net išsigąstu.

- Visko pradedant nuo to kaip susipažinom iki ar tave myliu.

- Ji rūpinasi manimi. Tikiuosi neįkyrėjo ji tau.

- Ne, smagu, kad ji tavimi rūpinasi.

- Na aš jauniausia ir beveik jos dukters amžiaus. – nusijuokiu.

Atlieku vakarinį ritualą ir atsigulus šalia Beno užmiegu.