Kai aš sugrįžau

2.9

Aš nusikėliau kojas nuo stalo ir atsisėdau tvarkingai. Po kelių minučių atsidarė durys ir į kabinetą įėjo pusamžis vyras. Aiškiai buvo matyti, kad jis užima aukštas pareigas. Vyriškis vilkėjo tikrai per brangų kostiumą, segėjo prabangų laikrodį.

- Laba diena, aš Olivija Blek. – prisistačiau ir padaviau ranką.

- Natanielis Gilrojus. – paspaudė man ranką.

- Prisėskit ir pasakokit savo bėdas.

- Kai, Haroldas pasakė, kad žino advokatą nesitikėjau, kad...

- Būsiu tokia jauna, moteris?

- Abiejų, bet Haroldas sakė, kad jūs stebukladarė.

- Aš jį ištraukiau iš keleto rimtų bėdų. Pastaruosius trejus metus buvau jų šeimos advokatė.

- Man sakė, kad esate diskretiška. Turiu kaip tik to reikalaujantį reikalą.

- Puikiai jus suprantu. Klientai man labai svarbūs ir aš jų neišduodu. Tai kas vis dėl to jus kankina?

- Noriu skirtis su žmona. Aš žinau, kad ji turi kitą.

- Turite įrodymų? – pasiteiravau ir jis ištraukė pluoštą nuotraukų.

- Tokių įrodymų užteks. – nuotraukose b uvo pora užsiiminėjanti seksu įvairiomis pozomis.

- Turite iki vedybinę sutartį?

- Ne, kai susituokėme neturėjau nieko. Viską užsidirbau pats ir nesiruošiu jai atiduoti puse.

- O jūs turite veikų?

- Sūnų ir dukrą, bet jie liks su manimi.

- Tai turės nuspręsti teismas. Man reikia duomenų apie jūsų turtą, per porą dienų viską perskaitysiu ir parengsiu dokumentus.

- Aš noriu, kad jai neliktu nei cento. – drastiškai pareiškė klientas.

- Turime būti realistiški. Jūs kartu pragyvenote ne mažą laiko tarpą ir jai priklauso turto dalis, bet manau tas skaičius neturės daug nuliu. Svarbiausia, kad ji perleistu vaikų globą tau.

- Jai visai nerūpi vaikai.

- Bet juos apimdama iš tavęs, ji prisiteis didelis alimentus, manai ji tuo nepasinaudos. – priminiau.

- Tu teisi, ką man daryti?

- Viską padarysiu aš. Jums reikia neišsiduoti apie tai kas vyksta.

- Penktadieniais mes vakarieniaujame kartu. Noriu, kad iki tada būtų dokumentai.

- Taip žinoma.

- Jei jums pavyks pasamdysiu kaip šeimos advokatę. – pasakė ir atsistojo.

- Patikėkite su nepatenkinta moterimi galiu susitvarkyti. – pasakiau ir atsistojusi apėjau stalą.

- Žinot, ko mažiausiai tikėjausi, kai man paskambino Haroldas?

- Per daug variantu tad negaliu išsirinkti. – nusijuokiau.

- Kad, jis sako tiesą ir kažkoks advokatas sugebėjo jam birbti tris metus. – mums išėjus iš kabineto pasakė vyras.

- Darbas su Wilsonu, tikrai nebuvo pats sunkiausias kurį dirbau Čikagoje.

- Turėjote sunkesnių klientų? Kas jie? – nustebo.

- Negaliu atsakyti, tai konfidencialu.