Kai aš sugrįžau

2.24

- Kodėl taip padarei? – paklausė Kajus kai įsėdome į mašiną.

- Jau senai planavau, tik nebuvo progos. Be to aptariau tai su Melita. Būtu daug blogiau jei patys žurnalistai viską suuostu.

- Tu teisi, turiu tau staigmeną, bet pirmą turim sulaukti vairuotojo jis paims Lindą.

- Kodėl? – nepatenkinta paklausiau.

- Sužinosi vėliau. – atkirto Linda.

- O štai ir vairuotojas. – pribūrė Kajus.

- Gerai pasimatysime vakare. – pasakė ir išlipo iš mašinos.

Vos išlipus draugei Kajus užvedė mašiną. Mes važiavome gilyn į miestą. Sustojome viename iš naujai statomu rajonų. Jis netoli centro, bet ankščiau čia buvo lūšnynai.

- Ką mes čia veikiame?

- Tą pastatą stato Ruso kompanija. Čia bus prabangūs butai. Tu kažkada minėjai, kad nenori namo, tai pamaniau, kad tau čia turėtu patikti.

- Tu man dovanoji butą? – sutrikau.

- Na, tai nuo mūsų visų. Be to jis neįrengtas. Eime apžiūrėsi. – mes išlipom iš automobilio ir nuėjome į statybvietę.

Vos užėjus mus pasitinka vyras jis palydi mus iki lifto, kuriuo pakylame į mansardinį butą. Kai išlipam iš lifto iškarto suprantu kodėl šie butai vadinami prabangiais. Mums atsivėrė didžiulė erdvė, viena siena buvo ištisinis stiklas. Priėjus atsivėrė miesto panorama.

- Čia yra šeši miegamieji, trys sanmazgai ir papildomas tualetas svečiams. Mūsų dizaineriai yra parengę keletą išdėstymo planų. Antrame aukšte yra terasa. – pasakojo vyras.

- Ką mana? – pasiteiravo Kajus.

- Čia nuostabu. Aš tik nesu tikra ar turėčiau jį priimti. Tai labai brangi dovana.

- Tai ne dovana. Tu esi šeima. Tau priklauso dalis viso turto. Čia yra menkniekis. Aš kalbėjau su mama, kol įsirengsit galėsi gyventi jos name, jis jau ilgai tuščias.

- Tu apie viską pagalvojai. – nusijuokiu.

- Na tiesa pasakius tai Haris. Jis nenorėjo, kad toliau gyventumėte slėptuvėje. Juk žinai, kad jis vis dar tave myli.

- Žinau, bet viskas ne taip paprasta.

- Tu vieniša, jis vienišas. Nekurk problemų.

- Gal baik mokyti ir važiuokime. Noriu pamatyti Tėją.

- Tėja, su Felisite, o mes važiuosime toliau. – praneša man Kajus.

- Ta prasme? – sutrikau.

- Diena suplanuota. Dabar važiuosim pietų, o vėliau turiu dar vieną staigmeną.

- Man reikia pasirodyt darbe. Jau vakar nebuvau. Ryt turiu susitikimą su klientu.

- Aš kalbėjau su Liuse viskas ten gerai. Jim prižadėjo viską paruošti tau reikia tik nueiti.

- Jim tik praktikantas.

- Baik jaudintis ir suteik jam galimybę. Važiuojam netoli nuo čia yra sušiu baras.

Mudu nusileidom žemyn ir Kajus nusivežė sušių. Pavalgę, vėl sėdome į mašiną ir išvažiavome. Šį kart sustojome prie prabangaus naktinio klubo. Jis buvo uždarytas, bet Kajus nusivedė vidun.

- Ką mes čia veikiam?

- Kaip tau ši vieta? – paklausė Kajus nekreipdamas dėmesio.

- Gražu, jis tau priklauso? – bandžiau ką nors išsiaiškinti.

- Ne, Felisitė jį įrenginėjo. Vos prieš savaitę atsidarė.

- Kam jis priklauso?

- Tau.

- Ką?!

- Na jis buvo tavo tėvo, o dabar priklauso tau. – jis mintis dėstė taip lyg tai būtų elementaru.

- Aš ne verslininkė. Man nereikia klubo.

- Bet jis tavo. Daryk ką nori, jei nepatinka gali parduoti.

- Ne to per daug.

- Šis klubas man niekad nepriklausė. Be to šį vakarą čia švęsime.

- Ką? – sutrikau.

- Tavo tapimą Ruso. Dabar visi žino, kad tu mano sesuo. Ne dažnai atsiranda senai mirusi prezidentės dukra.

- Jūs per daug viską išpučiat. Aš vis dar ta pati.

- Tai tu nieko nesupranti. Kai pasakei esanti Olivija Ruso netekai gyvenimo. Dabar tave persekios žurnalistai, jie domėsis viskuo ką darai.

- Kaip tu tai ištveri?

- Nekreipiu dėmesio. Man svarbūs žmonės žino tiesą, o kiti lai galvoja ką nori. Visi pradės rinktis septintą iki tol aš tau viską aprodysiu. – pasakė Kajus ir nusitempė mane tolyn.

Klubas buvo labai gražus, Kajus mane supažindino su personalu. Kartu pravertėme popierius, klubas buvo labai pelningas. Mes nė nepastebėjome kaip praėjo kelios valandos. Pirmoji pasirodė Felisitė su rūbų maišu. Pasirodo visi rinktis pradės po valandos, bet ji turi mane perrengti. Pasijutau kaip nuosava jos lėlė.

Felisitė mane rengė ištisas dvi valandas ir vos spėjo. Buvau sušukuota padažyta ir aprengta trumpa plastančia suknele. Atrodžiau tarsi viena iš tų turtingu vakarėlių liūčių.

- Tu pasiruošus. Visi vyrai puls tau po kojomis.

- Žinai, kad man to nereikia. Mano gyvenimas yra Tėja.

- Tu negali gyventi vien dėl dukters, turi nepamiršti savęs. Eime visi jau turėtu būti čia.

Mes išėjo iš kabineto ir patraukėme į antrame aukšte esančią VIP zoną. Ten jau buvo visi. Labai nustebau pamačiusi Arija su vyru, net Gabrielius čia buvo.

- Na va pagaliau tapo aišku ko tu tokia arši. – mestelėjo jis.

- Gal tau reiktu manęs neerzinti? – piktai atkirtau.

- Nekreik į jį dėmesio. Mes visi džiaugėmės, kad tu esi mūsų sesuo. – mielai pasakė Arija.

- Tikrai taip, pagaliau nebesu jauniausia. – pridūrė Kira.

- O gal galima kažką padaryti, kad aš nebebūčiau vyriausias? – paklausia Kajus.

- Ha, ha kaip juokinga. – labai rimtai atsako Arija.

- Geriau išgerkim ir einam pašokti. – pasakė Kira.

Man buvo paduotas kokteilis ir visi kartu išgėrėme ir nusileidau žemyn. Haris apkabino mane ir mes ėmėme šokti.

Vakaras praėjo kaip per miglą. Liejosi gėrimai visi šokome ir bendravome. Galiausiai mus parvežė vairuotojas.