Kai aš sugrįžau

2.7.

Susierzinau ir susiradau tą adresą. Tai buvo toliau nuo centro. Galiausiai atvažiavau. Tai buvo šokiu studija. Sutrikus nuėjau vidun.

- Jūs Olivija Blek? – paklausė moteris.

- Taip, o kas jūs?

- Nina, pardavimo agentė. Kaip jums šios patalpos? – pasiteiravo.

- Čia gražu. Ką visa tai reiškia? – sutrikau.

- Džiaugiuosi, kad patinka. Štai raktai. Rytoj turi atvežti baldus ir stiklines pertvaras, tada atrodys kaip biure. – moteris padavė man raktus

- Kajus sumokėjo?

- Taip, nuoma sumokėta už puse metu.

- Jis išprotėjo.

- Viskas jau sutvarkyta. – pasakė ir išėjo.

Likau stovėti netekus žado. Aš visai nenorėjau nieko imti iš Kajau. Susiradau telefoną ir ėmiau jam skambinti, bet jokio atsako, tad paskambinau jo sekretorei. Ji atsiliepė ir pasakė, kad Kajus išvažiavo namo. Susierzinau ir užrakinus duris sėdau į mašiną. Net nepastebėjau kaip atsibūriau prie Kajau namų.

- Olivija, čia tu? Tikėjausi, kad Kajus. – mane pasitiko pikta Felisitė.

- Jis dar negrįžo? Sekretorė sakė, kad išvažiavo namo. – praleido mane vidun.

- Ne, jo nėra. – atkirto.

- Kas nutiko? – neištvėrus pasiteiravau.

- Aš nusprendžiau mesti mokslus. – pasakė iš kažkur atsiradus Liusė.

- Ką? Kodėl? – nustebau.

- Man ten nepatinka.

- Matai jai nepatinka. Tris metus buvo gerai, o kai liko tik truputis ji meta. – vos tvardėsi Felisitė.

- Taip metu, nes noriu kažko prasmingesnio už verslo mokyklą. – atrėžė.

- Jei manai, kad mudu su tėvu tave išlaikysim...

- Aš rasiu darbą. – ramiai atkirto Liusi neleidus pabaigti sakinio mamai.

- Kas tave priims? Tu nieko nesugebi? – pagiežingai atkirto.

- Tai gal man susirasti turtingą vyrą ir tada galėsiu sėdėti namie kaip tu. – skėlė atgal.

- Nusiraminkit abi. Felisite Liusė suaugusi ir pati gali spręsti. Žinau, kad sunku su tuo susitaikyti. Dėl darbo. Man reikia padėjėjos.

- Oliv, nedaryk to. – vos ne maldaudama prašė Felisitė.

- Jai reikia pamokos koks sunkus gyvenimas be diplomo ir pas mane ją gaus. – pasakiau.

- Kada galiu pradėti? – paklausė Liusė.

- Rytoj ir nemanyk, kad aš tau leisiu tinginiauti. Imk raktus. Dabar palik mus vienas. – Liusė dingo, o Felisitė mane žudė žvilgsniu.

- Kodėl taip padarei? Ji būtu savaite paieškojus darbo ir grįžus į mokslus.

- Arba radus darbą, kur jos pavardė leistu daryti ką nori. Dabar jai reiks sunkiai dirbti, o aš žinosiu, kad turiu žmogų, kuriuo gali pasitikėti.

- Gal tu ir teisi. Aš bijau, kad ji negrįš mokytis.

- Šito tau negaliu prižadėti. – išgirdau kaip atsidaro durys ir kažkas įeina.