Kai aš sugrįžau

2.44

Rytą pabudau nuo žadintuvo. Greit išjungiu ir nueinu į dušą. Grįžus pamatu, kad Benas dar miega. Greit apsirengiu ir pasidažau tada pažadinu Beną. Nusileidus žemyn man į rankas buvo paduotas kavos puodelis ir aš nuėjau į terasą. Išsitraukiau cigarečių pakelį ir vieną prisidegiau. Po kurio laiko pasirodė Džeikas.

- Ponia, kada planuojate vykti?

- Devintą turime būti pas Kira klinikoje. Kaip ėjosi čia kol manęs nebuvo?

- Viskas gerai, Haris minėjo, kad turi gauti svarbią siuntą, bet viskas praėjo sklandžiai.

- O kaip Kajaus reikalai?

- Jis visą savaitgalį praleido su kažkokia kekše už miesto.

- Yra nuotraukų?

- Taip, o kas?

- Nutekink jas spaudai, bet taip, kad niekas nesužinotu iš kur jo.

- Gerai, dar kas nors?

- Ne, tik paruošk automobilį.

Džeikui išėjus baigiau surūkyti cigaretę ir išgėriau kavą. Grįžau vidun nuėjusi į valgomąjį pastebėjau, kad Benas valgo kiaušinienę.

- Tu jau valgei? – paklausė manęs.

- Aš jau pusryčiavau.

- Panele, kava ir cigarete ne pusryčiai. – pasakė iš kažkur atsiradusi Ada.

- Man užtenka tokių pusryčiu. – pasakiau piktai ir Ada išėjo. – Kaip tavo koja? -pakeičiau temą.

- Skauda, bet tai tik menkniekis. Nemanau, kad dėl to tau reikia trukdyti seserį.

- Reikia. Žinai šį savaitgalį įvykiai mane sukrėtė. Negalvojau, kad esu taip prisirišus prie tavęs.

- Mažyt, man nieko nenutiks.

- Aš noriu susituokti kuo greičiau. Pamaniau, kad galėtumėme kelti vestuves per naujus.

- Bet liko kiek daugiau nei mėnuo. Ar tu spėsi viską suruošti?

- Pasikviesiu pagalbos ir viskas bus gerai, nebent tu nenori.

- Noriu. – tepasakė ir aš pabučiavau jį.

Po valandos mes jau buvome klinikoje. Vos atvykus mus palydėjo iki Kiros kabineto.

- Labas, prisėskit ir sakykit kas buvo. – vos užėjus pasakė sesuo.

- Am.. – teištarė Benas.

- Jam kulka perrėžė koją. – tiesiai šviesiai pasakiau.

- Olivija, kur įsivėlei? – iškart piktai paklausė sesuo.

- Niekur. Tai nelaimingas atsitikimas. Vaikinai girti medžiojo. – teisinausi pamačiusi sesers nepasitenkinimą.

- Gerai, einam į procedūrinį kabinetą. – pasakė ir nusivedė mus koridoriumi. – parodykite žaizdą. – paliepė Kira.

Benas nusirengė ir Kira ėmėsi darbo.

- Žaizda labai neblogai susiūta, bet randas liks. Suleisiu vaistų nuo infekcijos ir išrašysiu tablečių. Seselė pertvers žaizdą. – išaiškino vaikinui viską.

- Olivija eime, lai jie čia baigia. – aš tylomis sekiau sesę.

Vos užėjus į kabinetą Kira mane pervėrė piktu žvilgsniu.