Kai aš sugrįžau

2.13

Man prireikė laiko, bet aš susitvardžiau išėjau iš kabineto ir susiradau Jim. Jis su Liuse šnekučiavosi virtuvėlėje. Pamatę mane jie iškart nutilo.

- Liuse gal gali man padaryti kavos? Jim mums reikia pasikalbėti eime į mano kabinetą. – pasakau ir nelaukus atsakymo nueinu į savo kabinetą.

Vos įėjus įsitaisau savo krėsle. Po minutes įeina Jim ir uždaro duris.

- Ką žinai apie Natanieli Gilroju?

- Tik tai, kad jis stambus verslininkas pasižymintis daugybėje sričių.

- To nepakaks. Noriu, kad išsiaiškintum viską ką tik gali. Plačiau pasidomėk jo žmona. Man reikia žinoti ar ji turi kitą. Jei turi reikia įrodymu.

- Jis mūsų klientas?

- Taip, jis nori tyliai išsiskirti su žmona. Jei norime ją prispausti turim pasistengti. Turi pora dienų. Vėliau užvirs tikras pragaras. Susitvarkysi?

- Taip ponia.

- Vadink mane Olivija.

- Gerai, o kaip pono Harneso byla.

- Padarysiu tai pati. Jie iškils kokių klausymų kreipkis. – pasakiau ir jis supratęs, kad metas išeiti taip ir padaro.

Aš kimbu į darbus. Rytoj manęs laukia teismas dėl neteisėto turto nusavinimo. Nagrinėdama bylą šiek tiek užsimirštu. Nuo darbo mane atitraukia tik beldimas į duris. Pakėlusi akis pamatau tai ką mažiausiai tikėjausi išvysti.

- Melita, ką čia veiki? – sutrikus paklausiau (Melita Hario mama)

- Mane atsiuntė Rebeka. Jai skambino Kajus ir papasakojo apie tai kas įvyko. – moteris ramiai įeina ir atsisėda priešais mane.

- Jei atėjai pamokslauti nereikia.

- Ne atvykau tau padėti. Rebeka būtu pati atvažiavusi, bet jos grafikas labai įtemtas.

- Na ir ką man siūlai daryti? – nepatenkinta paklausiau.

- Pirmiausiai gal papasakosi viską kas įvyko?

- Tai ilga istorija. – bandžiau išsisukinėti.

- Gali papasakot sutrumpintą versiją. – neatlyžo.

- Naktį išvažiavau traukti kliento iš kalėjimo. Haris tuo metu turėjo pasalą, tad buvau viena. Perla, jam pasakė, kad buvau pas meilužį, o šis prisigėrė primušė ir išprievartavo mane. Tokia trumpa versija.

- Mažute tu negali su tuo taikstytis. Privalai jį palikti.

- Jei aš skirsiuosi jis atims Tėja.

- Mes abi žinom, kad Tėja nėra jo dukra. – aš nudelbiu akis žemyn, nes ji labai smarkiai klysta.

- Viskas ne taip paprasta.

- Oliv, tu kali man pasakoti viską. –

- Aš turiu didelę paslaptį. – galiausiai po ilgos tylos ištariau. Pradėjau nuo pradžių ir papasakojau kaip susipažinau su Trojaus žmona ir kaip susipynė mūsų likimai.

- Mažyte, bet čia rimta. Mums reikia plano. Jis negali iš tavęs atimti Tėjos.

- Aš to neleisiu. Jis ją gaus tik per mano lavoną. – ties šiais žodžiais pasigirdo triukšmas priimamajame ir į kabinetą įsiveržė policijos pareigūnas.

- Jūs, ponia Blek? – pasiteiravo.

- Taip. – sutrikus atsakiau.

- Atsistokite, - aš paklusau. – jūs suimama už nepilnamečio pagrobimą. Turite teisę tylėti viskas ką pasakysite gali ir bus panaudota prieš jus teisme. Turite teisę į advokatą, jei neišgaline jo nusisamdyti jis bus jums paskirtas valstybės. Ar supratote savo teises? – paklausė sekdamas man antrankius.

- Taip. Melita važiuok pas Kirą dabar ji puls mano šeimą. Lai Liusė važiuoja namo ir pasiima Jimi. Nekalbėkit su niekuo. Jei reiks advokato kreipkitės į Gregą. Perspėk visus, kad nebendrautu telefonais. – išbarbenau greitai litaniją.

Mane išsivedė iš kabineto. Mačiau kaip jie visur naršo ieškodami užuominų. Prie manęs iškart prisistato Gregas.

- Aš jos advokatas leiskit man su ja pasikalbėti. – piktai ištarė.

- Turit minutė. - pareigūnas paėjo du žingsnius atgal.

- Ką nori, kad daryčiau? – paklausė jis.

- Važiuok pas mano brolį ir liepk jokiu būdu nevažiuoti pas Tėją. – pasakiau jam į ausį. – jis visus mus seka.

- Laikykis aš tave ištrauksiu.

- Ne, aš susitvarkysiu pati pasirūpink mano šeima ir nepamiršk rytojaus teismo. Aš dar parodysiu jam ką reiškia erzinti mane. – pasakiau ir atsitraukiau.

Toliau viskas vyko labai lėtai. Mane įsodino į mašiną ten pralaukiau kol baigė kratą. Tada buvau nuvežta į nuovadą. Buvo paimti mano pirštu anspaudai. Baigus forminti buvau pasodinta apklausų kambaryje. Niekaip negalėjau patikėti, kad tas beprotis privertė policiją mane suimti.

Po poros valandų laukimo pagaliau pasirodė tardytoja. Labai nustebau pamačiusi vos už save vyresnę moterį.

- Mano vyras neišdrįso pats tardyti? – pašaipiai paklausiau.

- Jam nebuvo leista.

- Taigi kuo jis mane kaltina?

- Teigiama, kad tu pagrobei savo dukrą. – pradėjau garsiai juoktis.

- Ar už to veidrodžio Trojus? – paklausiau.

- Taip ir dar keli aukšto rango pareigūnai. – pareiškė.

- Gal turite servetėlę ir vandens? – ji buvo visai sutrikus, bet išėjo iš kabineto atnešti.

Aš ėmiau sagstytis marškinius, o dryžus detektyvei nusivaliau veidą ir nusimečiau maikutę. Ji stebėjo sutrikusi mano veiksmus. Po akimirkos į patalpą įpuolė Trojus, o paskui jį dar du pareigūnai.

- Tu kekšę kur mano dukra? – rėkė jis.

- Detektyve, ar galėčiau parašyti skundą dėl smurto artimoje aplinkoje? O gal manote, kad turėčiau gražinti vaiką šitam degradui? – visi stovėjo sutrikę.

- Taip, ponia. – vos išlemeno ji.

- Taip pat noriu, kad man būtu panaikinti bet kokie kaltinimai ir sunaikinta visa šiandien neteisėtai paimt medžiaga įskaitant mano pirštu anspaudus, kitaip paduosiu į teismą. – pasakiau sagstydamasi marškinius.

- Nieko tu nepaduosi. Aš žinau tavo paslaptį. Visiems išrėksiu kas tavo motina.

- Ir tikrai daugiau nepamatysi dukters.

- Taip pamatysiu, nes tu nesi jos motina. – išrėžė.

- Gal pasigydyk? – pasakiau ir atsistojau. – Tu pradėjai karą, bet aš jį laimėsiu. – pasakiau eidama pro šalį.

Detektyvė mane palydėjo pasiimti daiktų.

- Labai atsiprašau. Aš nežinojau. – mačiau, kad jai nesmagu patekus į šias pinkles.

- Viskas, gerai. Tu nežinojai. Nesijaudink aš jį prispausiu. Tikrai neleisiu jam ir jo pakalikei liesti mano dukterį. – susirenku daiktus ir išeinu.