Kai aš sugrįžau

2.5

Visos susėdome. Aš prisėdau šalia Hario merginos.

- Aš Marta, o tu? – draugiškai paklausė ji.

- Olivija. Tu Hario mergina?

- Sužadėtinė, - pataisė ir parodė ant piršto esantį žiedą su deimantu. Tai nebuvo tas pats žiedas kurį man kažkada dovanojo Haris.

- Koks jis gražus? Mudu su Trojum nusprendėm, kad žiedo nereikia. Aš buvau nesenai pagimdžiusi. Neturėjau jėgų šventėm. Mūsų vestuvės buvo labai kuklios. – prisiminus net nusišypsojau.

- Aš noriu didelių vestuvių. Noriu visam pasauliui išrėkti, kad ištekėjau.

- Tai šaunu. Ar jau žinai kas gims? – pasiteiravau.

- Berniukas, Haris nori jį pavadinti Hendriu, bet man šis vardas ne prie širdies. – išgirdus tą vardą man suspaudė širdį. Kažkada mudu irgi kalbėjom apie vardus vaikams.

- Vaiko vardas turi patikti abiem.

Kajaus pozicija:

Merginoms išėjus mes patraukėm į terasą. Papilsčiau visiems po taurę viskio.

- Taigi kaip tau Niujorkas? Jūs ilgai jau čia?

- Miestas kaip miestas, dar tik savaitę. Tik jaučiu, kad Livei čia nepatinka.

- Na nieko keisto čia daug visko įvyko. – priminiau jam.

- Liv nemėgsta pasakoti apie savo gyvenimą Niujorke.

- Tai tu nežinai kas jai čia nutiko?

- Ne, bet kaip suprantu kažkas baisaus.

- Niekas ko nebūtume galėja išspręsti. – įsiterpė Haris.

- Šeimos nepalieki dėl nieko. – pasakė ir iškart užsičiaupė.

- Ta prasme šeimos – sutrikau.

- Aš neturėjau šito pasakyti. Tai ne mano reikalas ir aš tikrai nesikišiu. – sapaliojo kažką.

- Kaip Olivija susijusi su...? – netikėtai šovė beprotiška mintis, todėl atsisukau ir tiesiu taikymu nuėjau į svetainę kur sėdėjo merginos.

- Kajau ką tu čia..?

- Olivija ar tu mano sesuo? – pats netikėjau, kad tai pasakiau.

- Iš kur tu - Trojus. – ruošėsi klausti, bet susivokė pati. – Taip aš esu Rebekos dukra ir netikra tavo ir Kiros sesuo. – negalėjau patikėti jos žodžiais. Eidamas buvau tikras, kad ji tai paneigs.

- Kodėl tu mums to nepasakei? – įsikišo Kira.

- Aš tai sužinojau tik prieš išvykdama. Kara padarė kraujo tyrimus. Aš ilgai apie viską kalbėjau su mama, bet galiausiai nusprendėme, kad tai turi žinoti kuo mažiau žmonių.

- Ir žinodama, kad esi šios šeimos dalis tu ją palikai? – pasipiktinęs pasakiau.

- Taip palikau. Palikau ieškodama geresnio gyvenimo ir jį radau. – pasakė ji žiūrėdama į akis.

- Mums šeima yra viskas, bet tu tai sutrypei. – nesivaldžiau.

- Tai ką judu man padarėte... – ji nebaigė tiesiog atsistojo ir kažkur išėjo.

- Tu kvailys. – drėbė man Felisitė.

Olivijos pozicija:

Išėjau iš kambario. Mane nusivijo Trojus.