Kai aš sugrįžau

2.58

- Na ką mano pasiūlymas nebegalioja. – išsitraukiau ginklą. - Pradėkim, vaikinas kuris mus išdavė yra arti, bet nežino kas esu aš. Taip pat ta žiurkė žinojo maršrutus, bet nežinojo kur prekės keliaus toliau. Ta žiurkę buvo sulaikę pareigūnai su nedideliu kiekiu kokso, nes jis vėl ėmė vartoti. Ta žiurkė turi labai gražią žmoną ir sūnų. Visai mažą ir niekuo dėtą berniuką, kuris per tėvo kvailumą gali nesulaukti kito gimtadienio. – ramiai dėsčiau ir stebėjau kaip keičiasi veidai.

- Palik mano sūnų ramybėje. – atkirto vienas, kaip supratau žiurkė.

- Džeikai tuos du parvežk namo. Atsiprašau džentelmenai, kad teko šitame dalyvauti. Tikiuosi kitą kartą susitiksime malonesnėmis aplinkybėmis. – Džeikas nieko nelaukęs vykdo įsakymą.

- Olivija, o ką darysi su šituo.

- Ruso žiurkes skerdžia, bet šį kartą leisim jam gyventi. Kaip garantiją Džeikas išsiuntė žmones paimti tavo šeimos. – atkirtau prieš veidą mosikuodama ginklu.

- Ką tu jiems darysi? – paklausė žiurkė.

- Palaikysiu, kol mano brolis išeis į laisvę. Jei įskųsi tavo sūnus ir žmona lavonai. – perspėju.

- Ką man jiems pasakyti? Jie mane pasodins.

- Na, apie tai reikėjo galvoti ankščiau, mes galėjome tave ištraukti, bet dabar tau teks sėsti. O dabar dink man iš akių. – pasakiau ir atrišau rankas.

Vaikinas pabėgo net nesuabejodamas. Aš išėjau į lauką ir prisidegiau cigaretę. Tuoj pat prisistatė Džeikas.

- Aš išsiunčiau vyrus paimti Maiko šeimos. – pranešė.

- Ko tokio? – paklausiau.

- Žiurkės, kaip tu išsiaiškinai?

- Perskaičiau tai Jim aplankuose. – prie mūsų priėjo Gabrielis. – Džeikai duok mums minutę. – Vaikinas neklausinėjęs dingo.

- Olivija, gal važiuojam kur į miestą? Noriu tave su kai kuo supažindinti.

- Gerai, vis tiek negaliu grįžti namo.

- Tu ir Haris?

- Tarp mūsų viskas gerai. Ten Kajus ir Felisitė.

- Važiuojam, pavalgysim ir pakalbėsim prie vyno taurės. – numečiau nuorūką ir nuėjau į mašiną.

Gabrielius nuėjo į savo mašiną. Mes sutarėme susitikti Ruso viešbučio restorane.

Važiavome tyloje. Mano galvoje verda mintys. Dėlioju ateinančio teismo strategiją ir niekaip negaliu atsipalaiduoti. Sustojus prie viešbučio. Išlipus nuėjau vidun. Mane iškart pasitiko administratorė ir palydėjo prie staliuko. Po dešimties minučių pasirodė Gabrielius su mergina.

- Vanesa susipažink čia Olivija. – pristato man vaikinas.

- Malonu, - pasakiau ir ištiesiu ranką.

- Man taip pat. – atsako mergina.

- Nagi sėskit, išsirinkime ką nors valgomo. – maloniai pasiūliau.

Gabrielius atitraukė kėdę ir padėjo Vanesai atsisėsti. Aš viską stebėjau sutrikusi. Pirmiausiai mergina buvo visai ne jo tipo. Ji vilkėjo plačia suknelę siekiančia kelius ir buvo vos vos pasidažiusi.

- Gal užsisakykime butelį vyno? – pasiūlau.

- Aš negeriu. – kukliai atsakė mergina.