Kai aš sugrįžau

2.32

Nusileidus Čikagoje lijo lietus. Visai nebuvau pasirengusi tokiam orui. Išėjus iš oro uosto mus pasitiko vyriškis ir padavė man mašinos raktelius. Haris tik sekė mane ir nieko neklausinėjo. Vakarėjo, o lietus vis stiprėjo, bet aš žinojau savo tikslą. Turėjau ten nuvykti, kad atrasčiau sielos ramybę.

Sustabdau mašiną ir išlipu į lietų. Kojos pačios mane vedė ten kur palaidota mano širdis. Jaučiau keistą Hario žvilgsnį kai sustojome prie kapo. Ant paminklo buvo parašytas tik vardas Lukas.

- Aš tau sakiau, kad noriu sūnaus tokiu vardu. – prabilo Haris.

- Labai troškau, kad jį turėtum. Nežinau ką tokio blogo padariau, kad likimas mane taip baudžia. Nežinau ar išgyvensiu jei kas nutiks Tėjai.

- Viskas bus gerai Kira ją pagydys.

- Aš jau praradau vieną vaiką. – mano skruostais ėmė ridėti ašaros.

- Tai daugiau nepasikartos. – Haris mane apkabino, o aš tiesiog verkiau įsikniaubusi jam į krutinę.

Galiausiai Haris mane įsodino į mašiną ir pats sėdo už vairo.

- Kur dabar važiuojam?

- Aš tau parodysiu kelia. – pasakiau.

Važiavome ilgiau nei valandą. Hario vairavimas varė mane į neviltį. Mes stojome prie kiekvieno šviesoforo. Po pusvalandžio jau maldavau apsikeisti vietomis, bet jis neleido. Galiausiai įsukome į kiemą. Išlipau iš mašinos ir nuėjau vidun. Šis namas buvo vienas dideli prisiminimas. Jame įvyko tiek gero ir blogo.

- Čia tu gyvenai? – paklausė vaikinas.

- Atrodo, kad tai buvo prieš amžinybę.

- Šis namas daug didesnis už tą kuriame gyvenai Niujorke.

- Taip, į Niujorką išsikraustėme taip staiga, kad nespėjau namo parduoti. Čia verčiausi gana neblogai, bet antro tokio namo neįpirkau.

- Čia labai gražu.

- Pati viską dekoravau. Agentė sakė, kad jei paliksiu viską kaip yra lengviau parduosiu.

- Radai pirkėją?

- Taip, vis planavau čia atvažiuoti susirinkti likusius daiktus. Eime į viršų ten yra drabužiu galėsim persirengti ir nusiprausti.

Užlipus į viršų nuėjau į drabužinę iš ten ištraukus džinsus ir marškinius padaviau Hariui.

- Eik dušas koridoriaus gale. Ten yra švarus rankšluostis.

- Tai tu eik pirma.

- Aš eisiu į vonią miegamajame.

Haris nuėjo, o aš nuėjau į gretimą vonios kambarį. Nusimečiau šlapius rūbus ir palindau po dušu. Per pastarąsias kelias dienas tiek daug visko įvyko, kad sunku susigaudyti. Karštas vanduo atgaivino mano kūną, bet tik jį. Vis dar jaučiausi mirusi vidumi.

Išlindau iš dušo ir apsisukusi rankšluosčiu nuėjau ieškoti ką apsirengti. Susiradau trenigines kelnes ir maikute. Vos man spėjus apsirengti pasirodė Haris.

- O naujas įvaizdis?

- Nuo šiol taip eisiu į teismą.

- Sakyk ką šiuose namuose galima nuveikti?

- Galim užsisakyti maisto. Esu tikra, kad bare liko visko butelis.

- Manai gera mintis?