Kai aš sugrįžau

2.56

Pabundu nuo košmaro. Pažiūriu į laikrodį penkios ryto. Nueinu į dušą. Iš rankinės išsitraukiu apatinius ir švarius rūbus, bet suprantu, kad jie nelabai tiks eiti į teismą. Nusileidusi žemyn pasitinka mirtina tyla. Susirandu rankinę ir mašinos raktelius. Privalau grįžti namo.

Pastatau mašiną požeminiame garaže. Pakylu į butą ir mane vėl pasitinka tylą. Įjungiu muziką ir nueinu į drabužinę. Susirandu juodą kostiumėlį. Klasikinis sijonas aukščiau kelių, balti marškinukai ir juodas švarkelis. Plaukus susuku į tvirtą kuodą ir pasidarau kasdienį makiažą. Apsiaunu aukštakulnius. Atrodau kaip stipri ir nepriklausoma moteris.

Išeinu į balkoną. Matau bundantį miestą. Jau savaitę laiko nerūkau, bet ištraukiu cigaretes iš naujosios slėptuvės už gėlių vazono. Prižadėjau Hariui, kad to nebedarysiu, bet jos padeda man susikaupti.

Prisidegu vieną ir grožiuosi vaizdu. Bandau susikaupti. Galvoje vis ieškau tinkamo teisėjo, kuris galėtu pasirašyti paleidimo už užstatą dokumentus. Teisėjas negali būti respublikonas, nes atrodys, kad žaidžiu nešvariai. Jei pasirinksiu demokratą jis tikrai nepasirašys. Neradus tinkamo kandidato įsijungiu telefoną ir imu naršyti. Galiausiai randu tą kuris nepriklauso nė vienai partijai. Jis neturi ryšių su manimi ar mama, bet taip pat niekad nėra kritikavęs jos sprendimų.

Greitai sumaigau žinutę ir Jim liepiu atvažiuoti į teismo rūmus. Susiranku daiktus ir išvažiuoju. Kažkaip keista pačiai vairuoti, bet Džeikas dar nežino kas įvyko. Pasistatau mašiną ir nueinu vidun. Jim mane pasitinka ir nuseka nieko neklausinėjęs.

- Laba diena, kokiu klausimu? – pasiteirauja mergina.

- Vakar naktį buvo suimti mano klientai. Noriu, kad šiandien svarstytu jų paleidimą už užstatą.

- Šiandien teismas nedirba, gi antra Kalėdų diena.

- Tiesa pasakius man nelabai rūpi. Mano klientai buvo ištemti iš namų per Kalėdas, tad manau nusipelnėm išskirtinio dėmesio.

- Na aš paskambinsiu teisėjui Barklėjui. – baikščiai praneša mergina.

- Ne, jis demokratas bus šališkas. Prašau paskambinti ne partiniam teisėjui. – piktai atkertu.

- Bet toks yra tik Getervėjus.

- Tai jam ir skambinkite. – paliepiu.

Mergina nedrąsiai surenka numerį ir paskambina. Pokalbis prasideda nemaloniai. Girdžiu kai pašnekovas rėkia. Galiausiai apsiramina ir pokalbis baigiasi.

- Teisėjas čia bus po poros valandų. Kas jūsų klientai?

- Kajus Ruso ir Haris Hartnesas. Kada juos atveš ir FTB būstinės? – paklausiau.

- Aš nežinojau. Tuoj paskambinsiu. Jūs prisėskite. Kai tik žinosiu viską pranešiu.

Mudu su Jim atsisėdome atokiau. Mintyse dėliojau planą kai vaikinas prabilo.

- Tu tikrai nori kariauti be paslėptų ginklų?

- Ką turi omenyje?

- Kodėl nepaprašei teisėj respublikono?

- Nes mes pasitelksim žiniasklaidą. Ji bus mūsų pagrindinis ginklas. Mes norim, kad žmonės stotu mūsų pusėn, tad teisėjas turi būti nešališkas. Aš turiu planą. Viskas bus gerai. – paskutinius žodžius pasakiau labiau sau nei jam.

Prie mūsų prieina moteris ir pasako, kad po dvidešimties minučių vaikinai jau bus čia. Nueinu laukti į mums paskirtą kambarį. Po pusvalandžio pasirodė ir vaikinai.