Mylėsiu Tave Amžinai

6 DALIS

Supratau, kad tai jis. Tomas pasilenkė prie manęs ir pakštelėjo man į kaktą.
- Atleisk, kad tave pažadingau, brangute, - šyptelėjo ir šįkart vėl mane pabučiavo. Tik dabar.. į lūpas.
- Ką tu čia veiki? - tik surikus supratau, kad kiek per garsiai sureagavau.
- Ššš... Juk nenori pažadinti savo mamos, tiesa?
- Dabar naktis. Kaip tu čia atsidūrei?
- Mažiau šnekų daugiau darbų.
Jis užgulė mane, bet aš nesipriešinau. Viena mano dalis, tiksliau kūnas norėjo to. Įsikibau į jo raumeningas ir tvirtas rankas, vėliau rankomis ėjau per jo nugarą. Jis bučiniais nusėjo vieną mano kaklo pusę, po to kitą, tada dantimis švelniai gnybtelėjo man į petį, iš susijaudinimo brūkštelėjau jam nagais per nugarą ir išgirdau kaip stipriai abu pradėjome alsuoti. Jis vėl įsisiurbė man į lūpas. Praėjo visa amžinybė, kol jis atsitraukė ir žvelgė man į akis lyg prašydamas sutikimo padaryti svarbią vietą užimantį dalyką mano gyvenime. Aš linktelėjau ir rankomis suėmiau jo veidą, kad prisitraukčiau ir pabučiuočiau vėl.
- Prašau, tik nepersistenk, nes man tai.. - man užsikirto balsas, rodės tuoj pravirksiu, nes žinojau, kad padarius tai, atgal nieko nebegrąžinsiu.
- Pažadu, kad būsiu švelnus, saulyte. Ar tu pasiruošus? - Aš linktelėjau ir pajaučiau, jog jis į mane įėjo. Tomas stengėsi tai daryti kuo atsargiau, kaskart, kai aš vis krūptelėdavau nuo švelnaus skausmo, jis pabučiuodavo man į kaklą arba lūpas, kad atsipalaiduočiau. Kai apsipratome, jis pradėjo siūbuoti greičiau, net nepajaučiau, kaip nagais jam įsikibau į nugarą.
- Ei, tigre, neįsijausk, - pažvelgė į mane ir sukikeno.
Nieko jam neatsakiau. Jaučiau kaip jis baigė iškart po manęs. Godžiai įsisiurbė man į lūpas, atsitraukė ir atsigulė šalia manęs. Atsisukau, kad į jį pasižiūrėčiau, bet pamačiau, kad Tomas jau guli užsimerkęs. Kažkodėl nejaučiau jo kvėpavimo. Atsitraukiau nuo jo ir pamačiau, kad gulime kraujo klane. Prie lango tamsos prieblandoje stovėjo mergina su peiliu. Ji ėjo vėl link mūsų ir jau ruošėsi pulti mane. Šviesiaplaukė. Tiek tespėjau pamatyti.
Šokau iš lovos apimta išgąsčio. Vienas iš maloniausiu, bet tuo pačiu ir baisiausių mano sapnų. Nubėgau į virtuvę pasiimti vandens, nes burnoje dėjosi kažkas blogiau, nei dykumos. Laiptais žemyn nusileido mama.
- Susapnavai košmarą? - sunerimusi paklausė ji.
- Taip. Viskas gerai. Atėjau tik atsigerti, buvau baisiai ištroškusi. Labanakt mama, grįšiu į lovą.
Atsiguliau ir vėl klimpau į gilų miegą.