Jau po truputį pradėjo temti. Atvažiavome į man visiškai nežinomą vietą. Na žinoma, juk išvažiavome iš miesto, kuriame gyvenau. Čia buvo neaukšti kalnai, apačioje čiurlenantis upelis. Svarbiausia, ką išvydau, tai besileidžiančią saulę. Atsisėdome ant pievos, prisiglaudėme vienas prie kito ir laukėme, kol galėsime pradėti skaičiuoti iki kol saulė visiškai nusileis. Kaip romantiška. Kai su juo susipažinau, nė nesitikėjau, kad mėgsta tokius dalykus, kaip saulėlydis.
- Ar tau nešalta? - Ir dar stipriau suspaudė mane savo glėbyje. Prašau, tik nepaleisk, pagalvojau.
- Su tavimi man tuoj pasidarys karšta. - Šyptelėjau.
- Oi tu mano padykėle, - pabučiavo man į kaktą, atsistojo ir ištiesė man ranką, jog padėtų atsistoti. - Saulę palydėjome. Keliaukime toliau?
- Ar dabar važiuosime tol, kol pradės švisti ir pasitiksime saulę?
- Ne, - jis pradėjo juoktis, lyg tai būtų juokingiausias dalykas, kurį pasakiau per visą savo gyvenimą, kurį spėjau nugyventi. - Bet jei labai nori, galėsime taip padaryti.
- Puiku. Tuomet keliaukime ten, kur dar nori mane nusivežti, - pasistiebiau ir švelniai pabučiavau jo lūpų kamputį.
Įsėdome į mašiną ir vėl įvažiavome į tiesų kelią. Vėl greitis, vėl garsi muzika. Norėjau prie jo prisiglausti, bet bijojau, jog, kol jis vairuoja, to padaryti negaliu. Bet vis tiek buvau paraginta tai padaryti. Kad būtų patogiau ir lengviau, atsisegiau saugos diržą, šiek tiek pasislinkau į šoną link Tomo ir padėjau galvą jam ant peties, o ranką laikiau ant jo rankos. Po akimirkos ar kelių, jis patraukė savo ranką ir uždėjo man ant kojos. Lėtai pradėjo slinkti vidine mano šlaunies puse į viršų. Aš kiek pasimuisčiau, nes pajaučiau virpesį pilve. Drugeliai, pagalvojau. Net nepajaučiau, kad nuo šios minties nusišypsojau. Jis atsisuko į mane ir aš pakėliau galvą, kad galėčiau pasiekti jo lūpas. Bet akimirksniu atsitraukiau, nes dabar Tomui reikėjo žiūrėti į kelią, nes jau buvo tamsu ir tikrai ne pats saugiausias metas vairuoti. Vėl padėjau jam galvą ant peties, bet rankos nuo mano kojos jis taip ir nepatraukė. Atsisuko į mane ir padėjo smakrą ant mano galvos. Užsimerkiau, nes tai labai malonus jausmas. Nė nežinau kiek laiko praėjo. Atsimerkiau nuo akinamos šviesos prieš akis. O ne, pagalvojau.
YOU ARE READING
Mylėsiu Tave Amžinai
RomanceKai mažiausiai to tikiesi, gali sutikti žmogų, kurį be galo mylėsi iki gyvenimo galo, bet tuo pačiu nežinai, kas per tą laikotarpį gali nutikti. Svarbiausia - niekada nenustoti tikėti. Eva yra paprasta septyniolikmetė, gyvenanti su mama ir broliu, d...
