Mylėsiu Tave Amžinai

40 DALIS

Labai knietėjo sužinoti, kokioje aplinkoje jie abu yra apsigyvenę. Kol dar bendravome, Tomas manęs nė karto nebuvo pasikvietęs pas save.
Sustojome prie aukščiausio čia esančio dangoraižio. Jei kilsime į paskutinį aukštą, pasijausiu kaip ,,Fifty shades of grey" filme. Būtent taip ir buvome. Negalėjau nustygti vietoje, kol kilome į patį viršų. Kajus sunėrė mūsų pirštus ir įsistebeilijo į mano akis.
- Bijai liftų? - Paklausė pastebėjęs nerimą mano akyse. Tačiau tą patį galiu pasakyti ir apie jį. Elgiamės kaip tikra pora, bijodami to, kas gali tuoj nutikti. Kodėl širdyje jau jaučiu gailestį jam. Gal vis dėlto jis yra nuoširdus, tik man reikia pabandyti Kajų įsileisti į savo širdį. Mintyse pradėjau įsivaizduoti, kaip smegenys ir širdis išsitraukia ginklus ir ima ginčytis, ką aš turėčiau daryti. Ar atleisti Kajui už melagystę, ar tęsti savo keršto planą, kurį turėčiau užbaigti?
Lifto durims atsidarius įėjome į milžiniškus apartamentus. Nesitikėjau pamatyti tokio vaizdo, bet iš tiesų mane pribloškė. Nesusilaikiau pirštais neperbraukusi per naujai atrodančius blizgančius daiktus. Apsidairiusi išvydau didelius laiptus, kurie, kaip supratau, vedė į antrame aukšte esančius kambarius. Nebent čia viskas kitaip, nei įsivaizdavau vos tik čia įžengusi.
- Norėtum ko nors atsigerti? - Mano mintis nutraukė Kajus, jau priešais mane stovintis su dviem stiklinėmis viskio.
- Na jei jau pasiūlei, vieną paimsiu, - susidaužėme ir abu užsivertėme viskį. Tokio dar nebuvau ragavusi, dabar supratau, kad pasiturintys žmonės geria tik gerus gėrimus. Na nieko nesakau, juk mano mama turi pačių skaniausių vynų kolekciją iš įvairių šalių. Aišku, kelis butelius pasiskolinau ir, manau, vos tik jai grįžus man reikės išklausyti begalę moralų. Kaip visada, pagalvojau.
Kajus suėmė ranka mane už liemens ir prisitraukė arčiau taip, kad trūko vos kelių centimetrų, kad mūsų lūpos susiliestų.
- Jeigu tu dar tam nepasiruošusi, suplanavau mums kitokią naktį, - kiek pagalvojęs prabilo.
- Nepasiruošusi kam?
- Juk sakei, kad esi vis dar nekalta. Nepameni? Parke, kai bėgiojome užsiminei. - Po velnių, jis puikiai įsimena tokius dalykus.
- Naa, - nutęsiau. - Juk tai ne problema, tiesa?
- Tu tik ne viena iš tų merginų, kurios nori įsitikinti, kad santykiai yra rimti ir tik tada atsiduoti savo vaikinui?
- Tu ir vėl į mano klausimą atsakai savuoju klausimu. Negeras berniukas, - nusišypsojau ir jį pabučiavau. - O Tu esi vienas iš tų vaikinų, kurie neina iškart prie reikalo ir nesustoja uždavinėję begalę klausimų.
- Tiesiog.. jeigu manimi nepasitiki, mes galime nuveikti ir ką nors kitą, - nusukęs akis pasakė. Tai mane suglumino. Nesitikėjau, kad Kajus yra toks. Pasakyti jam, kad jau esu tai dariusi ir nesupykčiau vėl pakartoti ar apsimesti, kad vis dar esu nekalta ir tam nepasiruošusi?
- Žinai, visiškai tavimi pasitikiu. Labiau nei pasitikėjau Tomu. Atleisk, kad melavau, kai sakiau, kad esu nekalta.
- Žinojau, kad meluoji, - nusišypsojo savo valiūkiška šypsena ir ėmė bučiniais berti mano kaklą.
- Iš kur? - Paklausiau atsitraukusi.
- Tomas mėgsta viskuo girtis, - nenustojo manęs bučiuoti ir buvo pasirengęs atsegti mano suknelę.
- Palauk, jis tau viską papasakojo?
- Na taip. Po to bučinio galvojo, kad draugaujame ir sumąstė su tavimi permiegoti, manydamas, jog taip įskaudins mane. Bet aš beširdis, Eva, manęs įskaudinti neįmanoma. - Po šių žodžių pasijaučiau, lyg būčiau gavusi smūgį į paširdžius. Jam nė motais, kad aš mylėjausi su jo broliu. Kaip tuomet jį supykdyti? Bet galvoje sukosi dar vienas klausimas: ar aš noriu jį supykdyti?
- Ir tu.. neširsti ant manęs? - Suėmiau jo veidą abiem rankomis, kad šis pakeltų akis į mane.
- Ne, mažyte. Kaip galėčiau širsti ant tavęs? - Nuoširdžiai nusišypsojo. Negalėjau atsispirti tai šypsenai ir puoliau aistringai jį bučiuoti.
Visi veiksmai. Tie patys. Besubučiuodami lipome į antrą aukštą, Kajus atidarė duris ir įėjome į kambarį, trigubai didesnį negu mano. Priartėjome prie milžiniškos lovos ir jis kiek nuo manęs atsitraukęs nuplėšė nuo mano kūno suknelę. Toks jausmas, kad jis niekada nepyksta, bet gavęs progą kur nors išreikšti tą susikaupusį pyktį, tuoj pat tai padaro. Nepajaučiau kaip greitai jis jau buvo užgulęs mane visu savo kūnu.
Padarėme tai vieną kartą. Po to dar.. ir dar. Jis, rodos, pilnas energijos. Štai, kaip jis išlieja pyktį. Po ilgai trukusių malonumų jau gulėjome vienas šalia kito. Aš galvą padėjus jam ant peties, ranka braukiau jo pilvo raumenis. Taip, kaip dariau Tomui. Dabar supratau, kad jaučiu tam silpnybę. Atsiduočiau raumeningam vaikinui.
Neilgai trukus mano akys užsimerkė ir aš jau miegojau. Pavargau labiau, nei bėgiodama, bet jaučiausi.. maloniai.
Dabar belieka apsispręsti, ar derėtų stengtis ir toliau, ar viską palikti taip kaip yra. Tiesa, Tomas yra mano pirmoji meilė. Bet niekada nežinai, kas gyvenime yra nutikti. Vienam pasiseka ir jų pirmoji meilė lieka paskutiniąja. Tačiau mano situacija yra visiškai kitokia. Lieku pamiršta ir įskaudinta, o vėliau dar sužinau, jog esu ir išduota. Pasinaudojo manimi, kad įskaudintų brolį. Jaučiausi kaip prekė. Kuria pasinaudojo, sumažino kainą ir atidavė kitam. Jis pasidarė šlykščiu žmogumi. Daugiau gyvenime nebenoriu jo matyti. Šis rytas bus paskutinis. Prisiekiu.