Mylėsiu Tave Amžinai

51 DALIS

Sustojau prie aukšto dangoraižio ir mašinoje dar sėdėjau penkias minutes. Dvejojau - noriu eiti ten ar ne. Noriu sužinoti jos sprendimą, ar verčiau ignoruoti ir eiti savais keliais. Bet Sima man per daug rūpėjo, kad galėčiau imti ir ją palikti pačią nežinioje, kaip ir save. Užgesinau variklį ir išlipau iš mašinos - čia vis dar pliaupė lietus, todėl, kol nubėgau iki viešbučio, jau buvau visas permirkęs. Nieko, pagalvojau turėsiu progą išsirengti prieš merginą, kuri man rūpi, paskutinį kartą. Ne kvaily, pradėjau save tramdyti ir stumti tas mintis šalin, kad galėčiau blaiviai mąstyti. Bet žinojau, kad vos ją pamatęs, norėsiu įsiverst į lovą ir nebepaleist. Kad ir mylėjo ji Tomą, bet aišku viena - jeigu taip jį mylėtų, su manim dalies savo naktų neleistų, o skirtų visą savo laiką jam. Tai ko gi ji siekia?
- Užeisi, ar taip ir stovėsi tarpdury? - Ji stovėjo vien su naktiniais, vos dengiančiais užpakalį, su nėriniais apačioje, atsirėmusi į duris taip bandydama mane sugundyti eilinį kartą. Įsiveržiau į apartamentus pro ją, stengdamasis per daug nekreipti dėmesio. Atvažiavai čia pasikalbėti, Kajau, bandžiau sau priminti. - Ko toks piktas? - Paklausė suraukusi antakius, uždarinėdama duris.
- Sakei, kad nori apsispręsti. Ar apsisprendei jau? - Bandžiau kalbėti greitai, kad tik kuo greičiau viskas pasibaigtų.
- Aš sakiau, kad tu nulemsi mano apsisprendimą, jeigu nepasirodysi, bet esi dabar čia, todėl sprendimo priimti negaliu. - Kalbėjo ji lėtai ir tai mane ėmė erzinti.
- Po velnių, apsispręsk po galais, kiek aš galiu laukti?
- Koks nekantrus, - atsigulė and odinės sofos svetainėje ir pradėjo žaisti su savo plaukais. Žiūrėjo į juos suraukusi antakius, lyg galvotų čia ir dabar, ką jai daryti toliau. - Jeigu taip nori, kad apsispręsčiau, padėk man. - Atsistojo, priėjo arčiau manęs ir atsisėdo man ant kelių, kojomis apsivydama liemenį. Uždėjau jai rankas ant klubų ir žiūrėjau tiesiai į akis, taip bandydamas suprasti ką ji dabar galvoja. Ji žaidžia.
- Tau dar neatsibodo žaisti šio žaidimo?
- Kajau, - teištarė ir mūsų lūpos susilietė. Pasiilgau šio jausmo. Esu geidžiamas merginos, kuri man be proto pradėjo patikti vos po pirmo mūsų sekso. Tuomet atšlijo ir vėl įsistebeilijo į mane. - Aš tenoriu, kad ta kalė kentėtų, nes tik dėl jos savaitę nemačiau Tomo ir tik dėl jos jis pakliuvo į tą nelemtą avariją. Žinai kiek aš turėjau kentėti? Manai džiaugiaus, kad dėl to kivirčo jis mane paliko?
- Tai aš tau reikalingas tik tam, kad atkeršytum Evai? - Tai bent smūgis į paširdžius.
- Juk susitarėm, ar ne? Tu nori atkeršyti savo broliui už tai, kad kartą jis nuo tavęs numušė merginą, o aš noru atkeršyti tai nevykelei už tai, kad norėjo pasisavinti mano Tomą. - Nustūmiau ją šalin ir atsistojau. Nebegalėjau klausytis.
- Žinai ką? Nuspręsiu tuomet už tave. Tarp mūsų viskas baigta, jau pakankamai visko padarėm. Eva kentėjo, Tomas irgi. Pakaks ir mum jau duotis kaskart susitikus. Norėjai būt laiminga su Tomu, tai ir būk. Manęs daugiau į savo suknistus santykius nebekišk, aš jau čia ne prie ko.
- Kajau! Kas tau atsitiko? Čia ta mergiotė tave taip paveikė? Tu pasikeitei ir aš tavęs nebeatpažįstu. Tai ne tas Kajus, su kuriuo mes turėjome sandėrį.
- Nes pastoviai aš jaučiuosi lyg būdamas po tavo padu.
- Na iš dalies esi. Juk aš tave ištraukiau iš tos depresijos. Dėl manęs vėl tapai žmogumi.
- Dėl tavęs vėl tapau blogu. Dar blogesniu, nei buvau prieš tai. Privertei mane skaudinti žmones. To daryti aš nebenoriu.
- Žinai, jeigu tu viską nori nutraukti, tuomet visi sužinos apie tuos mūsų piktus kėslus. Ir visi manys, kad dėl to kaltas esi tik tu. - Ji rėkte rėkė, bet man nebuvo svarbu. Tegul visi žino.Aš pripažįstu, kad esu kaltas. Tebūnie ji nekalta. Bet nemaniau, kad man bus per sunku visą tai laikyti paslaptyje.
- Daryk tu ką nori, aš išeinu. - Užtrenkęs duris išlėkiau pilnas įniršio. Pykau ant jos. Pykau ant viso pasaulio. Vėl. Tai grįžta. Man reikia pasikalbėti su Eva. Tuojau pat. Surinkau jos numerį ir neilgai trukus ji atsiliepė.
- Kajau, ar kas nutiko? - Klausė ji sunerimusi, nes paskambinęs tylėjau ir nieko nesakiau.
- Manau, kad mum reikia pasikalbėti.
- Tu namie? Galiu atvažiuoti.
- Ne.
- Kur tu esi?
- Atvažiuoju.
Nutraukiau mūsų pokalbį ir iš mašinų stovėjimo aikštelės įsukau į kelią, vedantį pas vienintelę merginą, kuria dabar galiu pasitikėti. Privalau pirmas jai viską pasakyti, kol to nepadarė Simona. Pro priekinį mašinos veidrodėlį pamačiau mėlynus bei raudonus švyturėlius. Dar to betrūko. Sustojau kelkraštyje, kol prie manęs priėjo policininkas.
- Prašome dokumentus.
- Štai, - padaviau jiems savo bei mašinos dokumentus.
- Ar galite išlipti iš automobilio?
- Žinoma, - jei dar patikrins mano alkoholio kiekį kraujyje, bus blogai.
- Juk žinote, kad vairuoti išgėrus bent truputį alkoholio yra neleistina šioje šalyje?
- Taip, žinau.
- Esate ne kartą pakliuvęs dėl tos pačios priežasties, Kajau Parkeri. Šįkart bauda bus didesnė ir naktį praleisite areštinėje.
- Gal užteks tik baudos?
- Su mumis nesiderėkite.
Tai bent laiku pakliuvau. Man reikia susisiekti su Eva, būtinai. Jei to nepadarysiu, ji viską sužinos ne iš manęs ir tada geruoju nesibaigs.