Mylėsiu Tave Amžinai

46 DALIS

Kajaus akimis

Man gera buvo jausti vėl kažką šalia. Lygiai taip pat jaučiaus turėdamas Vikę. O po to ir Simoną. Supratau, kad mano gyvenime esantys žmonės, kurie man tikrai labai rūpi, nusipelnė būti laimingi. Todėl ir bandau priversti Evą pykti ant Tomo, kad tik Simona taptų laiminga su juo. Mačiau, kad jis jai kažką vis dar jaučia, todėl net neabejoju, kad jiems pavyks susigrąžinti tą savo aistrą, kurią turėjo kadaise.
Kai atsikėliau, neberadau Evos, bet priešais save mačiau sėdinčią Paulą. Ji įtartinai į mane žvelgė ir jau žiojosi kažką sakyti.
- Tai tu...
- Ša, tyliau, - bandžiau ją tildyti, kad nešnekėtų per daug garsiai. Nenorėjau, kad ką nors išgirstų Eva.
- Kodėl melavai man, o dabar meluoji Evai? Kas jus sieja? - Po velnių, gal gali nebešnekėti, bet kuriuo atveju gali įeiti Eva.
- Kur ji?
- Prieš tau atsikeliant nuėjo į dušą ir sakė, kad padarys mum kavos. Dabar atsakyk į mano klausimus.
- Nekenčiu Tomo, o Eva man rūpi, nenoriu, kad imtų manęs nekęsti. Jau vakar sakėme, kas mus sieja. - Atsakiau rimtai į jos klausimus, kad nebeuždavinėtų jų daugiau.
- Ar ketini vėl lįsti prie manęs?
- Ne, tikrai ne. Bet jeigu bent žodeliu prasitarsi savo geriausiai draugei, prisiekiu, kad pakartosiu tai ir šįkart nesibaigs taip gerai, kaip anądien.
- Skamba kaip grasinimas. Bijau, kad Evai nevertėtų su tavimi bendrauti toliau.
- Viskas, ko dabar labiausiai noriu už viską, tai, kad laikytum liežuvį už dantų.
- Turiu tau pasiūlymą. Tik bijau tau kažką siūlyti, dar ne taip kažką pasakius vėl norėsi man kažką blogo padaryti.
- Jautiesi lyg bandydama sudaryti sutartį su velniu?
- Būtent taip ir jaučiuosi, nes esi visiškas velnias.
- Siūlyk, kol nepersigalvojau.
- Pasakyk man, ką tu ten planuoji tokio, ko nežino Eva ir kam tau tam planui įvykdyti prireikė manęs. Viską atidžiai išklausiusi, pridėsiu ranką prie širdies ir pažadėsiu, kad iš manęs ji nieko nesužinos.
- Žiūrėk, tavo pasiūlymas man patinka, bet tikrai nesiruošiu kažkam išpasakoti savo plano. Vieną dieną visi sužinos, ką padariau. Dėl to aš gailėsiuos, bet jausiuos atsiskaitęs.
- Tai sutik su mano pasiūlymu, kitaip Eva viską sužinos vos tik įėjus pro šias duris, - ji parodė į duris, bet mums į jas atsisukus, tarpdury pamatėme stovinčią Evą.
- Ką sužinosiu? - Ji atrodė sutrikusi, laikydama padėklą su puodeliais pripildytais kava.
- Amm.. norėjom tai laikyti paslaptyje, bet rodos teks prasitarti, - ji priėjo arčiau ir ant stalo pastatė kavą. Atsisėdo šalia Paulos ir atsisuko į mane, žvilgsniu ragino mane šnekėti. Po velnių, ką jai pasakyti.
- Sakiau Paulai kaip stipriai tu man patinki, o ji liepė man su tavimi pasišnekėti ir pasakyti, kad nebegalime likti draugais, jog turėčiau tuojau pat tau pasiūlyti būti mano mergina. Grasino man, kad jeigu tau to nepasakysiu, ji pasakys pati vos tik tau įžengus į namelį.
- Na tai jau sužinojau iš paties tavęs. - Ką gi, teks akimirką pabūti romantiku. Priėjau prie jos, paėmiau ranką ir pradėjau šnekėti.
- Eva, kai vos tik susipažinome, pradėjau jausti tau šiokią tokią trauką. Bet maniau, kad mums negali nieko pavykti, todėl laukiau. Laukiau, kol pradėsi į mano ženklus atsakyti tuo pačiu. Dabar aš esu čia ir darau tai, ko mažiausiai tikėjausi, kad padarysiu. Nebenoriu, kad būtum mano drauge, noriu, kad oficialiai taptum mano mergina, girdint tavo geriausiai draugei. Ji bus šio įvykio liudytoja. - Ji pradėjo verkti, o Paula vis dar piktai į mane žiūrėjo. Ką gi, teks susibendrauti ir su ja. Tikiuosi moka gerai laikyti paslaptis, nes ketinu ją pakreipti į savo pusę.
- Kajau, nežinojau, kad gali būti toks nuostabus. Sutinku būti tavo mergina, - iš džiaugsmo puolė prie manęs ir mūsų lūpos susilietė. Jeigu ne Paula, prisiekiu, kad priversčiau ją vėl pajusti orgazmą. Šįkart vėl tris kartus. Jaučiau, kaip mano draugas apačioje tarp kojų ėmė standėti vos nuo minčių, kaip su Eva liekame tik dviese. Nuogi.
- Skambėjo kaip pasipiršimas. Nuostabu. - Su nepasitenkinimu įsiterpė Paula.
- Prisimink - sutartis su velniu, - pašnabždėjau žiūrėdamas į ją, kol Eva buvo pribėgusi prie stalo, kad atneštų mums kavos.