Mylėsiu Tave Amžinai

49 DALIS

Visiškai buvau įsitikinusi, kad tai Paulos darbas. Per praeitą gimtadienį jai užsiminiau, kad norėčiau savo gimtadienį švęsti visą dieną, tiksliau, nuo dvyliktos nakties iki dvylikos nakties. Ji sumąstė mano šitą norą išpildyti, todėl teko gerokai pasukti galvą, kokio norėčiau dabar. Gerai viską apgalvojus, supratau, kad viską turiu, bet iki to tikro tobulumo dar trūko vieno dalyko. Užpūčiau aštuonioliką žvakučių, buvusių ant gan nemažo torto, kurį rankose laikė Paula ir aplink mane pasigirdo plojimai.
Ji sukvietė čia visus, kurie buvo man gan artimi: Kajų - mano vaikiną, Ameliją - mano vaikystės draugę, su kuria susitikdavau vos kartą ar du per pusę metų, bet vis tiek išlikdavo mano atminty ir vis laukdavau kito susitikimo, Silviją - pusseserę, su kuria praeitais metais kiek apsipykome, bet nesvarbu, kad tarp mūsų įvyko, ji dabar čia kartu su manimi, ir dar daug kitų.
- Tau skambina, - priėjęs Kajus padavė man mano telefoną, kurį paėmė iš kišenės, kol grūdo mane į mašiną. Tai buvo mama, taip ir maniau, kad ji skambins sunerimusi.
- Su gimtadieniu brangute. Tikiuosi linksmai leidi laiką vakarėlyje, kai grįši lauk dovanų, - pasakė ji džiaugsmingai. Pasirodo visi viską žinojo ir tai tebuvo staigmena man. Keista, nes kiek žinau, mama dažniausiai neištveria neišsidavusi, bet šįkart paslaptį laikė kuo puikiausiai. Jie norėjo mane nustebinti ir jiem pavyko. Jaučiuosi visu mylima ir dabar jau laimingiausia.
- Ačiū mama, šaunu, kad laikei paslaptį, - nusijuokiau ir mūsų pokalbis pasibaigė.
Paula specialiai mano gimtadieniui išnuomavo sodybą ir gan nemažą. Nors įsivaizdavau savo aštuonioliktą gimtadienį tik su savo geriausia drauge. Būtume ta proga nuėjusios į klubą ir visą naktį atšokusios skambant trankiai muzikai. Tačiau dabar jos mintis džiugino mane labiau, nes nesvarbu kas - ji yra čia, su manimi.
Visą nakt šėlome, Paula buvo man prigalvojusi įvairių užduočių, kurias turėjau įvykdyti, kad gaučiau gimtadienio dovaną. Čia pat, man visas jas atlikus, į namo svetainės vidurį, kur aišku visi šokome, buvo atvežtas milžiniško dydžio tortas. Jau žinojau, kas ten, dažnai užsimindavau, kad norėčiau, kad man kas nors per gimtadienį užsakytų striptizo šokėją. Jis iššoko iš to torto vienais apatiniais, aplink užgeso šviesos, kai jos vėl užsidegė, šokėjas stovėjo tiesiai prieš mane. Maniau, jog tebūsiu pasodinta ant kėdės vidury šokių aikštelės ir stebėsiu, kaip tobulo kūno sudėjimo, pasportavęs ir su išryškėjusiais raumenimis vaikinas raitosi priešais mane, bet rodos tame šou turėjau dalyvauti ir aš. Jis paliepė rankas uždėti jam ant krūtinės ir lėtai jomis leistis žemyn. Kai jau beveik tupėjau, jis plėšte nusiplėšė apatinius ir išlaisvino iš jų savo mylimiausią gyvenimo draugą. Apstulbau, nes man tiesiai prieš akis keliom sekundėm stojo tas vaizdas ir aš nė nežinojau, ką man toliau daryti. Iškart palengvėjo, kai jis suėmė mane už rankų ir tarsi kaip per erotinį filmą stumtelėjo mane taip, kad jau vėl sėdėjau ant kėdės priešais jį ir stebėjau tuos stulbinančius šokio judesius. Akimirkai nusukau savo akis nuo šokėjo ir tarp visų mus stebinčiųjų susiradau Kajaus akis. Jis stovėjo surimtėjęs, bet tuo pačiu ir nusivylęs. Ar jis pavydi? Pagalvojau. Nuo tos minties nusišypsojau ir ištiesiau rankas į priekį, kad vėl paliesčiau tuos pilvo raumenis. Visi aplink plojo, juokėsi ir gėrėjosi surengtu šou. Negaliu patikėti, kad viską, ką buvau pasakiusi Paulai, ji išpildė.
Paryčiui visi sugulėme bent valandėlei pailsėti. Aš jaučiausi šiek tiek išsekusi, bet norėjau įvykdyti savo planą, todėl nesiruošiau miegoti. Kajus supratęs, jog nesigulsiu, nusprendė palaikyti man kompaniją. Išėjome pasivaikščioti po sodybos teritoriją, kuri be to, buvo be galo didelė.
- Pyksti dėl kažko? - Paklausiau neiškentusi, kai ėmiau matyti, jog jis visą laiką tyli ir eina nuleidęs galvą, lyg apie kažką visą tą laiką mąstytų.
- Kodėl taip manai?
- Kajau.. - nutęsiau ir sustojau priešais jį. Suėmiau abiem rankom jo veidą ir žvelgiau tiesiai į tas gundančias vandenyno spalvos akis. - Po to, kai šokėjas išvažiavo, nustojai šypsotis. Nepatiko reginys?
- Kokiam vaikinui gali patikti, kai jo mergina grabalioja kažkokį šokėjėlį, - nusisuko ir įsistebeilijo į kažką tolumoje.
- Tai buvo mano dovana, apie kurią užsiminiau Paulai per praeitą savo gimtadienį. Ji šiandien išpildė viską, apie ką anuomet šnekėjome. Aš nemaniau, kad taip susikrimsi. Nepyk ant manęs.
- Aš ant Tavęs nepykstu, saulyte, - nusišypsojo ir stipriai mane apkabino. - Turėsi dar palaukti mano dovanos. Aš taip pat esu tau kai ką paruošęs.
- Tiek staigmenų per vieną dieną, nelepinkint manęs, - susigėdusi nusukau žvilgsnį.
- Šiandien galima, - pasakė pakštelėjęs man į lūpų kamputį. - Tikrai nenori pailsėti?
- Išėjusi pakvėpuoti grynu oru, pasijaučiau lyg būčiau atgavusi visas jėgas, kurias išnaudojau šiąnakt.
- Tau prireiks jėgų šiam vakarui, - kilstelėjo vieną antakį ir šelmiškai nusišypsojo. Ak tas išdykėlis jau kažką primąstė.
- Pasistengsiu jų visų neišeikvoti, - pasakiau jam atsakiusi tokia pačia šelmiška šypsena.