Mylėsiu Tave Amžinai

36 DALIS

Grįžusi namo iš Paulos nuėjau į dušą ir galvojau, kaip pradėti vykdyti savo planą. Vis mąsčiau ar gerai pasielgsiu ir, ar vėliau dėl to nesigailėsiu. Bet manau, kad ne.
Sėdėjau ant lovos su chalatu ir rankšluosčiu ant galvos. Laikiau rankoje telefoną ir dar dvejojau ar noriu tai padaryti. Ilgai netrukus paskambinau Tomui. Ilgai laukti neteko ir jis atsiliepė. To tikėjausi mažiausiai.
- Klausau? - Jo balsas skambėjo keistai švelniai. Atrodė, kad jis malonu su manimi ir vėl.
- Aš labai norėčiau su tavimi pasišnekėti. Galbūt tu vis dar ant manęs širsti, tačiau turiu daug ką pasakyti ir manau tu taip pat nori man kažką prasitarti. Šiandien lieku viena namie, mama išvažiavo į darbo komandiruotę, o brolis išsivežė savo merginą atostogauti. Kadangi sumąsčiau, kad mums reikėtų pasikalbėti, galvojau, gal užsuktum vakare pas mane?
- Gerai, užsuksiu 19:00, tinka? - atrėžė jis gan greitai.
- Žinoma. - Ir mūsų pokalbis nutrūko.
Iki vakaro dar turėjau keturias valandas, todėl nuėjau į parduotuvę nusipirkti produktų. Pagalvojau, kad gerai būtų pagaminti skanią vakarienę. Pirma mintis šovusi į galvą buvo - spagečiai su Bolognese padažu. Kiek kartu namie gaminau, visi kas valgė, apsilaižydavo ir prašydavo antros porcijos. Nežinau, ar jiem būdavo taip skanu ar tiesiog per mažai įdėdavau į lėkštę.
Grįžusi namo pagaminau vakarienę, ant stalo esančio viduryje virtuvės pastačiau kelias žvakes. Tiesa pasiėmiau vieną iš mamos mėgstamiausių žvakidžių, ji atrodo labai romantiškai. Taip pat visada žinojau, kad ji turi nemažą slėptuvę su vyno buteliais. Pasiėmiau raudoną vyną, vieną iš tų, kuriuos parsivežė iš Portugalijos - Rozes Porto White Reserve. Pusiau saldus, mano mėgstamiausias. Paruošiau ant stalo dvi taures. Vos tik man paruošus maistą ant stalo, išgirdau beldimasi. Priėjau prie durų, pagaliau jis čia.
- Sveikas, - nusišypsojau. - Užeik.
- Sveika, - jis atrodė kiek pasimetęs ir nedrąsiai peržengė namų slenkstį. Juk ne pirmą kartą pas mane svečiuojasi. - Kaip skaniai kvepia. Kažką gaminai valgyti?
- Taip. Išalkęs?
- Aha, šiek tiek.
- Tuomet eime, - paraginau jį eiti prie stalo.
- Oho. Laukei kažko kito, bet pasirodžiau aš?
- Tomai, baik. Pakviečiau tave čia ne tam, kad pradėtume pyktis. Tenoriu draugiškai pasikalbėti.
- Gerai, - jis apžiūrėjo stalą. Paėmė vyną į rankas ir klausiamai pažvelgė į mane. - Vyno?
- Dar drįsti klausti, - nusijuokiau.
Abu gurkštelėjome šiek tiek vyno, pavalgėme ramiai šnekučiuodamiesi apie dabar besiklostančius mūsų gyvenimus.
- Buvo labai skanu, ačiū.
- Dar bus desertas. Tikiuosi dar skrandyje turi jam vietos?
- Desertui - visada, - nusijuokė.
Nuėjau nuo spintelės paimti obuolių pyrago. Jis kažkada užsiminė, kad labai mėgstą cinamoną, todėl kepdama pyragą jo nepagailėjau.
- Obuolių pyragas. Skanu, - jis apsilaižė lūpas. Tai padarė taip seksualiai, kaip dar nesu mačiusi. Nes nespėjau pamatyti, mintyse sau pasakiau.
- Su daug cinamono, - šyptelėjau.
- Man tik dar labiau patinka
Atpjoviau mum po gabalėlį jo. Kai pradėjome valgyti ėmiau šnekėti.
- Manau jau pakaks tos tylos. Tomai, sakyk, kur tu visą tą laiką buvai?
- Jei jau taip nori viską žinoti, - pasakė jis baigęs kramtyti kąsnį pyrago. - Po avarijos iš kažkur išdygo Simona. Mano mergina. Ji įsodino mane sužeistą į mašiną ir nuvežė į ligoninę kitame mieste, kadangi ji buvo arčiausia. Kol joje gulėjau, paprašiau brolio, kad pasidomėtų tavimi, tačiau jam pasakė, kad jokių žinių iš manęs girdėti nenori. Vėliau kažkas matė, kaip glebesčiavaisi parke su kažkokiu vaikinu. Negalėjau patikėti, kai rašei man, kad manęs pasiilgai. Ir netikėjau, maniau kad užėjo kažkas momentaliai, o vėliau rašyti nustojai.
- Tu turbūt juokauji, - pertraukiau jį.  - Esmė tame, kad gulėdama ligoninėje, aš vis klausinėjau apie tave, nė vienos dienos nebuvo, kad būčiau apie tave pamiršus, nustojau rašyti, nes pasidaviau.
- Pasidavei ir sumąstei pasilaižyti su mano broliu. Nuostabu.
Aš pasirėmiau galvą rankomis. Tada staigiu judesiu atsistojau nuo aukštos kėdės, tokios, kurios stovi prie barų ir ėmiau eiti link Tomo. Ranka priliečiau jo veidą. Gilus randas vis dar nebuvo užgijęs šiek tiek aukščiau jo žandikaulio juostos. Jis tik sėdėjo išsprogdinęs akis ir stebėjo tolesnius mano veiksmus. Veidu priartėjau prie jo, rankomis suėmiau Tomo kaklą ir jį pabučiavau. Tačiau jis suėmė už mano riešų, patraukė rankas ir atitraukė savo lūpas nuo manųjų.
- Tau nederėtų taip elgtis.
- Ne tau spręsti, kaip man elgtis. - Vėl jį pabučiavau. Šįkart tai padariau aistringai. Ir jis man atsakė tuo pačiu. Pasidavė mano veiksmams. Jis atsistojo ir apkabino mane per liemenį, o aš apsivijau jo kaklą rankomis. Bučiavomės sukišę liežuvius į vienas kito burnas, po truputį eikvodami savo energiją. Kas kelias sekundes vis atsitraukdavome, kad įkvėptume šiek tiek oro ir toliau tęsdavome. Jis mane vedė, kaip supratau, į svetainę, pajutau kaip atsitrenkiau į sieną. Jis mane prie jos prirėmė, iškėlė į viršų rankas, nuo kaklo patraukė plaukus ir aistringai bučiniais nusėjo mano kaklą. Iš pradžių vieną pusę, po to kitą. Iš to susijaudinimo apsivijau jo juosmeni kojomis. Atsitraukėme nuo sienos, paėjome kelis žingsnius ir parkritome ant mano plačios sofos. Jis atsitraukė nuo manęs, atsisėdo, nusiėme savo juodus marškinėlius ir pagaliau parodė išryškintus pilvo raumenis. Lėtai ranka perbraukiau kvadračiukus ir tik dar labiau susijaudinau. Padėjau jam atsisegti kelnių diržą ir tą nelemtą sagą, kuri labai sunkiai atsisegė. Bet jis kelnių nenusimovė, tik pasilenkė prie manęs ir vėl įsisiurbė į lūpas. Padėjo atsisegti man vasarinę suknelę, kuri užsisega priekuje su sagomis,  ir nusiimti, tuomet kaip tikras profesionalas, viena ranka atsegė liemenėlę, kol kitą laikė man ant kaklo. Netrukus abu buvome visiškai nuogi. Ant grindų jam iš kelnių kišenės iškrito sargis. Jis nujautė, kad tai bus, nebent ruošėsi tai daryti su savo mergina. Šias mintis nuvijau šalin ir įsijaučiau į vykstantį veiksmą. Po kelių sekundžių jis vėl buvo ant manęs ir tarp kojų pajaučiau skausmingą dūrį.
- Skauda? - sunerimęs paklausė.
- Viskas gerai, ištversiu.
- Atleisk, aš gal kiek per stipriai. Įsijaučiau.
- Tomai, - ranka paglosčiau jo skruostą, tuomet suleidau pirštus į jau susitaršiusius jo plaukus. - Juk sakiau, viskas gerai.
Jis pradėjo ritmingai sūpuotis. Po akimirkos pajaučiau dideli palengvėjimą. Niekada negalvojau, kad tai yra taip malonu. Praėjus kelioms minutėms baigė ir jis. Vėl įsisiurbęs į lūpas pasakė tai, ko aš nenorėjau daugiau iš jo girdėti.
- Myliu tave, Eva. Visada mylėjau.