Mylėsiu Tave Amžinai

11 DALIS

Tomas atidžiai stebėjo, ką aš darau. Iš pradžių atrodė pasimetęs, bet kai pamatė mane lėtai beeinančia aplink stalą link jo, šiek tiek nustebo. Visiškai nesitikėjo, kad taip darysiu. Aš taip pat to nesitikėjau. Priėjau prie jo, rankomis suėmiau veidą ir įsisiurbiau į jo lūpas. Jis atsakė į mano bučinį tuo pačiu. Dabar aš supratau, kad neturėčiau jo paleisti. Sustojome abu gaudydami orą, tada atsisėdau jam ant keliu taip, kad sėdėčiau veidu atsisukusi į jį ir apsivijau liemenį kojomis. Apkabinau taip stipriai, kad pajaučiau, jog jam jau darosi sunku kvėpuoti. Šiek tiek atsileidau. Taip sėdėjome gal kokias dešimt minučių - nešnekėdami, tiesiog apsikabinę vienas kitą.
- Ar tai reiškia, kad tu jau mano? - jis nutraukė tylą. Žinojau, kad tai pasakė besišypsodamas.
- Jei pasakysiu taip, ar galėsime taip pasėdėti dar dešimt minučių?
- Žinoma, saulyte, - Nežinau ar turėjau džiūgauti, kad pasidaviau savo jausmams. Bet dabar negalėjau patikėti, kad sėdžiu vaikinui, kurį pažįstu kelias dienas, ant kelių, stipriai apsikabinusi ir net nesiteikiu jo paleisti. Ak, kad tu žinotum, jog tavęs aš norėjau jau tada, kai pirmą kartą susitikome. Greitai nuvijau šią mintį šalin, nes prisiminiau, jog visą tą laiką, vengiau sau tai pripažinti. Maniau, kad jis tėra eilinis mergišius ir ne šiaip sau mane visur sekiojo.
- Liksi šiandien pas mane? - Pati nepatikėjau tuo, ką jo paklausiau.
- Jau siūlai man pasilikti? - pasakė taip pašaipiai, kad jau norėjau atsiimti savo žodžius.
- Žinai, jei mane erzinsi, pasigailėsiu visu šiuo rytu, kad ir koks geras jis buvo, - šyptelėjau prisiminusi tą bučinį ir apsikabinimą.
- Labai norėčiau likti, bet po valandos turiu jau būti darbe. Jeigu tu nieko prieš, užsusksiu vakare.
- Tuomet lauksiu tavęs vakare, - tai pasakiusi vėl jį pabučiavau ir atsistojau.
- Iki vakaro, mažyte, - jis pakštelėjo man į žandą ir nuėjo. Pro langą stebėjau, kaip jis įsėda į savo BMW ir išvairuoja iš mano kiemo. Dar spėjau jam pamojuoti, o jis atsakė tuo pačiu.
Vis dar negalėjau patikėti dėl šio ryto. Pasidaviau jausmams ir negalėjau savęs sustabdyti, ką ir dariau pastarąsias dienas. Tačiau didžioji dalis manęs džiaugėsi, nes dabar aš turiu man dar vieną rūpimą žmogų. Negaliu pasakyti, kad jį myliu, nes turės labiau pasistengti, kad mano jausmai jam paaštrėtų.
Grįžusi į svetainę įsijungiau televizorių, ten rodė vieną iš mėgstamiausių mano animacinių filmukų - Simpsonus. Ant sofos pamačiau savo telefoną. Pasiėmiau jį, kad patikrinčiau ar kas nors manęs nepasigedo. Radau dar kelis skambučius nuo Paulos.
- Velniava, visai pamiršau, kad ryte ji jau buvo man skambinusi, - tariau pati sau. Surinkau jos numeri ir po kelių garsinių signalų ji atsiliepė.
- Pagaliau! Ar kad nors atsitiko tokio svarbaus, kad privertei mane laukti ir nerimauti šitiek laiko? - ji tai išrėkė taip greitai, kad vos spėjau susigaudyti, ką ji sako.
- Galbūt ir atsitiko, - ištariau tai tyliai ir nedrąsiai, vildamasi, kad ji neatkreips dėmesio.
- Nagi, ko tu tyli? Laukiu kol pasiaiškinsi.
- Na aš..- nutęsiau. - Šiandien ryte bučiavausi su Tomu. - Paula išsižiojo ir išrėkė AWWW, lyg bučiavimasis būtų koks nors neįprastas dalykas. Aš tik užverčiau akis į lubas.
- Taigi dabar galėsime nueiti į grupinį pasimatymą, - pradėjo ji planuoti, ką galėtume nuveikti keturiese: Aš, Paula, Tomas ir Metis. Tai, ką ji planavo, aš galbūt šiek tiek praklausiau, nes vis dar sėdėjau užsisvajojusi apie savo naująjį, tiksliau pirmąjį vaikiną. Ir tuo pačiu metu aš kaip tik gavau nuo jo žinutę.