Mylėsiu Tave Amžinai

30 DALIS

- Palauk. Kas tu esi jam? Ir iš kur žinai apie mane ir, kad mes bendravom?
- Aš esu Tomo brolis. - Dabar supratau. Jo šypsena yra visai panaši į Tomo. Akys tokios pačios spalvos. - Kadangi aš buvau pas jį apsistojęs, namie man pasakodavo viską. Vos tik užsimindavo apie tave, jo akys užsižiebdavo ir pradėdavo šypsotis iki ausų.
Nuo šių žodžių ėmiau šypsotis ir aš. Pamenu, kai pasakojau Paulai apie mūsų susitikimus, ji iš manęs juokdavosi, nes viską sakydavau įsijautusi ir su didžiule laime.
- Nemaniau, kad jis mėgsta kažkam išsipasakoti.
- Aš taip pat. Atvykęs čia jis labai pasikeitė.
- Kodėl jis čia atvyko?
- Susipyko su savo mergina. Ji čia taip pat lankėsi, norėjo jam pranešti svarbią žinią, bet atrodo Tomui tai visiškai nerūpėjo.
- Gerai, tebūnie, nesigilinsiu kas ten iš tiesų buvo. Kur Tomas?
- Maniau, kad tu žinosi, kur jis yra.
- Po avarijos jis dingo. Tą dieną jo niekas nematė.
- Nesuprantu nieko. Jūs važiavote kartu?
- O Dieve. Kajau, pasakyk man. Tomo buvusioji, tą pačią dieną išvyko?
- Ne. Ji, rodos, dingo dieną po tavo avarijos.
- Po velnių. Aš manau žinau, kas čia buvo. Ji. Tai ji važiavo priešais mus. Dėl jos Tomas nusuko nuo kelio ir įvyko ta siaubinga avarija.
- Bet tai nepasako, kur galėtų būti jis.
- Nemanai, kad reikėtų paklausti jos? Nagi, tikrai turi jos telefono numerį. Paskambink ir paklausk.
- Atleisk, neturiu. Mes ne per geriausiai su ja sutarėme.
Netikiu, kad jis neturi jos numerio. Kajus tikrai turėjo bent kažkiek bendrauti su savo brolio mergina. Tarp mūsų stojo tyla. Aš nebežinojau, ką jam bepasakyti, tačiau galvoje ėmė suktis mintys. Gal ji užkasė kur nors mano Tomą gyvą. Nuo šios minties net nusipurčiau. Tikiuosi, kad jam viskas gerai.
- Na nieko. Mes vis tiek rasime jį. Aš tuo tikiu.
- Dėkoju tau, kad susitikai su manimi. Ir.. sveik greičiau, leisimės į Tomo paieškas, - jis šyptelėjo, apkabino mane ir nuėjo.
Atsistojau nuo suolelio ir ėjau jau link Paulos. Ji šoktelėjo prie manęs ir ėmė klausinėti.
- Na? Tai kas jis toks? Ko iš tavęs norėjo?
- Jis Tomo brolis. Kajus. Norėjo sužinoti, kur yra Tomas, bet, kad aš bent pati žinočiau, kur jis yra.
- Nagi, Kajus irgi visai simpatiškas.
- Paula, aš tikrai neieškosiu sau mano vaikino pakaitalo. O be to, nežiūrėsiu į jo brolį.
- Ev, nereikia taip nusiteikti. Niekada nesakyk niekda, - ji kumštelėjo man į šoną ir abi ėmėme juoktis. - Pameni tada, kai sakei, kad su Tomu nieko nebus? Pasirodo buvo ir labai daug.
- Gerai tu teisi. Bet galiu tave patikinti, kad su Kajumi nieko nerišiu.
Paula ir vėl tik nusijuokė. Abi ėjome iki mano namų. Pasiūliau savo geriausiai draugei nakvoti šiandien pas mane, mat jaučiuosi šiuo metu labai vieniša, kadangi mama ištisai dirba, o brolis taip pat neturi laiko su manimi pasišnekėti. Galbūt todėl visą tą laiką ir jaučiau baisų liūdesį. Vos tik priėjus prie namo durų gavau žinutę. Vėl nuo nepažįstamo žmogaus.
- Kas ten? - Galvą link mano telefono palenkusi bei smalsaujanti Paula bandė perskaityti, kas parašyta žinutėje. - Ar tai tik ne tas pats nepažįstamas numeris? Ak taip. Tai Kajus, - ji tai ištarė taip, lyg jis būtų mano naujoji simpatija. Bet aš nė pagalvoti apie tai negalėčiau. Bet neneigsiu, jis tikrai patrauklus, bet nepatrauklesnis už Tomą.
- Taip tai jis, - ištariau kiek nusivylusi.
- Ko jam?
- Nagi perskaitykime, ko jis nori šįkart, - pasakiau jai vos atidariusi namų duris. Atsisėdome ant sofos svetainėje ir žvilgtelėjome į Kajaus žinutę.

"Jeigu nori, rytoj galėtume apsilankyti keliose ligoninėse ir paklausti ar Tomo ten nebuvo"

Kai jis sakė, kad galėtume kartu jo ieškoti, nemaniau, kad turėjo omenyje tai iš tiesų. Maniau, kad ieškosime, tik aišku atskirai.
- O aš manau, kad jis tenori praleisti šiek tiek laiko su tavimi ir sužinoti, ką tokio Tomas tavyje pamatė, - šypsodamasi Paula ėmė šnekėti. - Na tu pagalvok. Jis atsiranda iš kažkur po tavo to keisto sapno, tuomet pasiūlo ieškoti Tomo - kartu. Negi jis neieškojo jo prieš tai vienas? Kaip gi brolis galėjo palikti brolį. Man čia skamba viskas labai keistai.
- Aš tiesiog sutiksiu, gal mes iš tiesų jį rasime. Labai to tikiuosi.
- Eva, būk atsargi ir neįkliūk į kokias nors pinkles. Pažadėk, kad pasisaugosi.
- Pasisaugosiu nuo ko? - Ir abi ėmėme kvatoti, supratusios, kad tai nekaip nuskambėjo.
Pasiėmiau telefoną, kad atrašyčiau Kajui.

"Sutarėm. Tuomet ryt tą pačią valandą atvažiuok iki mano namų. Jei gali."

"Žinoma. Pasistengsiu nevėluoti."