43 DALIS

93 2 1
                                    

Kai nuo mažens augi, vis bandai suprasti, ką reiškia meilė. Vieną yra mylėti artimą žmogų: mamą, tėtį, brolį, sesę, senelius. O kitą - tą žmogų, tą antrąją pusę Tavęs, kuri turėtų būti šalia iki kol mirtis iškirs.
Visą savo savaitgalį skyriau apmąstymams. Turėjau nuspręsti, ką toliau daryti su savo gyvenimu. Išties, mama labai nori, kad stočiau į universitetą, bet nežinau, ką norėčiau veikti baigusi mokyklą. Turėjau šiokių tokių minčių apie teisę, bet šiais laikais teisininkų yra net per daug. Vis dėl to, galbūt tam laiko apsispręsti dar turiu, todėl nesuku sau galvos per daug.
Kelias dienas nebendravau su Paula. Kažin, kaip jai sekėsi gimtadienyje, tikiuosi per daug nenuobodžiavo. O gal kartu pasiėmė Metį, pagalvojau. Bet prieš tai būtų man pasakiusi ir kartu pasitarusi. Kai baigiau tvarkytis namie, kadangi šiandien grįžta mama, paskambinau Paulai.
- Atleisk, esu siaubingos nuotaikos, nenoriu jos sugadinti ir tau, - pradėjo kalbėti vos tik atsiliepusi į mano skambutį. Jos balsas atrodė užkimęs. Ar ji verkė?
- Kas nutiko?
- Nenoriu apie tai dabar šnekėti, - kaip ji drįsta taip su manimi elgtis. Pirmiausia paskambinau jai, nes baisiai jos pasiilgau, dabar bandau išpešti nors vieną žodį, kad suprasčiau, kodėl mano geriausiai draugei dabar yra blogai, o ji mane tiesiog atstumia.
- Aš ateinu, lauk manęs, - baigiau pokalbį ir išbėgau iš namų. Iki Paulos man vos kelios minutės kelio, todėl, kad greičiau būčiau su ja, pasileidau bėgti.
Įėjau į namus, o ten atrodė, lyg niekas negyventų. Tuščia ir tylu.
- Paula! - šaukiau ją vardu, bet nesulaukiau jokio atsakymo. Nubėgau į antrą aukštą, nes maniau, kad rasiu ją ten, bet jos čia nebuvo. - Paula, prašau, atsiliepk. Kur tu esi...
Vienintelė vieta, kur ji gali būti pasislėpusi - nedidelis svečių namelis esantis kieme. Ji ten visada eidavo, kai susibardavo su tėvais ir norėdavo nuo visų pabėgti ir pasislėpti. Atidariau namelio duris ir kaip tik ją ten radau, susirangiusią ant sofos ir nejudančią.
- Dabar, kai aš esu čia, nebeišsisuksi. Privalai man papasakoti, kas nutiko. - Tačiau ji tik atsisėdo ir laikė nuleidusi galvą neįstengdama į mane pakelti akių. - Paula..- nutęsiau ir patraukiau nuo jos veido prilipusius plaukus. Rodos ji čia praleido vosą amžinybę verkdama. - Ar Metis kažką tau padarė? Aš prisiekiu.. nudėsiu jį.. - jau stojaus eiti, bet Paula mane sulaikė pradėdama kalbėti.
- Ne Metis.. su juo viskas gerai.. buvo.. iki kol.. - ji neįstengė kalbėti ir vėl pratrūko kūkčioti balsu. Neištvėriau, pribėgau prie jos ir stipriai apkabinau. Negaliu žiūrėti, kai man rūpimas žmogus verkia, pajaučiau, kaip mano skruostais ėmė riedėti ašaros.
- Ar įstengsi papasakoti man, kas nutiko? - kiek atšlijusi paklausiau.
- Ši naktis turėjo būti pati geriausia mano gyvenime.. - dirbtinai šyptelėjo ir šnekėjo toliau. - Eva.. ką padarei Tomui tokio, kad jis toks įniršęs ant tavęs?
- Kodėl šito klausi?
- Nes jis vakar buvo užsukęs pas mane. Be proto keikė tave, bet tuo pačiu kartojo kaip stipriai myli.
- Ak taip, žinoma.. Ar dėl to verki?
- Ne, Eva. Jis stovėjo penkias minutęs įsistebeilijęs mane. Bande suvilioti, bet aš priešinaus. Aš myliu Metį ir nė už ką taip nepasielgčiau su tavimi.. jis mane bučiavo per prievartą, nurengė per jėgą, aš neįstengiau priešintis, jis buvo žymiai stipresnis už mane.
- Po velnių.. ar jis tave..
- Ačiū Dievui ne.. bet tuo metu atėjo Metis, nes aš laukiau būtent jo. Pamanė, kad kažką rezgu su Tomu ir puolė su juo muštis. - Ji nutilo. Žvilgsniu ją raginau kalbėti toliau, bet Paula tik pakraipė galvą ir sulenkusi kojas įsikniaubė į kelius. - Jis nebenorės manęs matyti, o jo tėvai manęs ligoninėj nelaukia, - teįstengė pasakyti pakėlusi galvą.
Ir dabar tas šūdžius bandys keršyti man per mano geriausią draugę. Ne tik vos jos neišprievartavo, bet ir nusiuntė jos vaikiną į ligoninę smarkiai sužeidęs. Išėjau iš namelio keliom minutėm palikusi Paulą ir išsitraukiau iš kišenės telefoną. Nenorėjau girdėti Tomo balso, todėl viską jam išsakiau parašydama žinutę.

"Nusprendei, kad broliui keršyti nevalia, todėl imsi tą daryti man? Kodėl gi Tau to nepadarius tiesiogiai, o ne per man rūpimus žmones? Saugok geriau savo gyvenimą, kvaily, nes ką tik to nesitikėdamas, pasirašei karo sutartį su manimi. Prisiekiu, už visa tai geruoju nesibaigs."

Atsakymo iš jo nelaukiau, tenorėjau, jog žinotų, kad dabar mane tikrai įsiutino. Gailiuosi, kad vakar nepaskambinau Paulai tik grįžusi namo, galbūt, jeigu būčiau jai viską papasakojusi, ji būtų bent kiek pasisaugojusi. O dabar dėl visko jaučiuosi kalta aš. Prisiminiau, kad Kajui žadėjau, jog jam šiandien paskambinsiu, todėl nieko nelaukusi, surinkau jo numerį, tačiau nespėjus paspausti "skambinti", mano telefonas ėmė skambėti. Ekrane pasirodė mano ir Kajaus nuotrauka, kurią spėjome pasidaryti vakar.
- Kaip tik ruošiausi tau skambinti.
- Matai, labai tavęs pasiilgau ir nebegalėjau sulaukti.
- Atleisk, turiu nemalonumų.
- Ar man užsukti pas tave? - paklausė kiek sunerimęs. - Tikiuosi tau viskas gerai.
- Taip, man viskas gerai, bet Paulai ne.
- Kas jai nutiko?
- Jeigu turi laisvą valandą, atvažiuok pas ją.
- Būsiu už dešimties minučių.
Dabar vis labiau imu gailėtis, kad maniau, jog Kajus yra blogas. Supratau, kad broliai labai skiriasi ir kaip visada, vienas iš jų būna geras ir šįkart aš dėl gerojo broliuko klydau. Jis yra nuoširdus ir rūpestingas. Po truputį imu jausti jam šiokią tokią simpatiją.
Grįžau į namelį, bet Paulą radau tokią, kokią palikau vos prieš kelias minutes. Nuėjau į virtuvę ir padariau jai raminančios žalios arbatos.
- Štai, išgerk visą, - padaviau jai puodelį.
- Nenoriu nieko, - ištarė nusisukusi.
- Paula, prašau, - ėmiau maldauti ir galų gale ji sutiko.
Po kelių akimirkų išgirdome į kiemą įvažiuojančią mašiną.
- Tai Kajus, - įspėjau ją ir išėjau jo pasitikti. Jis pamatė mane ir pribėgęs stipriai apsikabino.
- Tau tikrai viskas gerai? Atrodai išsigandusi.
- Tu mane gąsdini savo tokiu elgesiu.
- Atleisk, tiesiog nežinau, ką daryčiau, jei kas blogo nutiktų tau.
- Man viskas gerai, - tariau ir pabučiavau jį. Rodos, Kajų tai nuramino ir tuo pačiu mano širdis ėmė spurdėti iš džiaugsmo jį matant šalia savęs.
- O dabar papasakok man viską.

Mylėsiu Tave AmžinaiWhere stories live. Discover now