Mylėsiu Tave Amžinai

39 DALIS

Neturėjau kur dingti. Vienintelė mintis buvo atsiprašyti ir pasakyti, kad privalau nueiti į tualetą ir tuomet pabėgti. Bet gerai viską apmąsčius tai buvo pati blogiausia mintis. Nors tai vyksta greičiau nei aš norėjau, sugalvojau kai ką naujo. Tebūnie bus iššūkis ir man pačiai.
- Sveiki, - tariau nusišypsojusi ir padaviau ranką blondinei. - Eva.
- Simona. Malonu susipažinti, - plačiai nusišypsojo, o jos lūpos tikriausiai buvo pateptos penkiais sluoksniais lūpų blizgio. Nors veido kontūravimą bei akių šešėlių pritaikymą galėčiau pagirti, tam ji tikrai turi įgūdžių. Nežinau, nebent Tomui patinka nuo lūpų besibučiuojant nulaižyti blizgį.
- Man taip pat, - kad ir kaip buvo sunku apsimesti, kad džiaugiuosi juos pamačius, turėjau pati valdytis ir pasistengti, kitaip nieko nepavyks.
- Nagi sėskimės, atšals vakarienė, - paragino visus Kajus. Prieš atsisėdant sunėriau mūsų rankų pirštus. Iš pradžių atrodė kiek suglumęs, bet po kelių sekundžių išsišiepęs spustelėjo man ranką.
- Tai.. ar ilgai jus kartu? - Neiškentęs pradejo kalbėti Tomas. Ir pasirinko tikrai ne geriausią temą.
- Savaitę. Ta proga čia šiandien ir vakarieniaujame. - Tomas išpūtė akis ir nuleido galvą. Taip mielasis, dabar galvok, kad, kai mudu permiegojom, kai patyrėme patį maloniausią dalyką kartu, aš jau "draugavau" su Tavo mylimiausiu broliuku. Tikiuosi, kad Tavo krūtinę pervėrė toks pats skausmas, kurį patyriau aš po mūsų nelemto ginčo. Ėmiau plačiai šypsotis, pakėliau mudviejų su Kajumi rankas ir jas padėjau ant stalo taip akivaizdžiai, kad tie du matytų. Tomui, rodos, iškart dingo nuotaika. Planas eina kaip per sviestą. Džiaugiausi dėl to. - Tada, kai nusprendei trenkti mano vaikinui, tuo labiau savo broliui, mes jau draugavome. Be to, už ką tu jam trenkei?
- Tu jam trenkei? - Nustėrusi atsisuko į Tomą jo mergina. Atrodė sutrikusi ir pikta.
- Aš.. nežinau, kas man tada užėjo. Žinau koks jis mergišius, nenorėjau, kad įskaudintų dar kokią nors merginą. - Bandė pasiaiškinti, bet iš jo balso buvo girdėti, koks sunerimęs yra.
- Koks tavo suknistas reikalas, ką jis skaudina? Gyvenk savo gyvenimą Tomai, - įsiterpė peroksidinė blondinė. Verčiau ji nešnekėtų, nes jos nekenčiau ir norėjau iš jos galvos išrauti tuos netikrus plaukus ir išmušti visus jos baltus dantis.
- Turiu mokyti savo jaunesnįjį brolį. Neleisiu, kad susigadintų pats sau gyvenimą, - atsisukęs į ją šnekėjo gan ramiai, o jos žvilgsnis, rodos, iškart sušvelnėjo.
- Bet neturėtum jo mušti.. - nutęsė.
- O kaip gi kitaip ką nors pamokysi? - Įsiterpiau į jų pokalbį. Tikrai nesiruošiau sėdėti ir visą vakarą tylėti prikandus liežuvį.
- Manau, kad tam galima rasti ir kitų būdų. Argi ne tiesa brangusis? - Apsikabinusi Tomą paklausė. Dar to betrūko, kad jie imtų glebesčiuotis man matant. Jis tuoj atsisuko į ją ir pabučiavo.
- Atsivedei mane pasižiūrėti šito cirko? - Pašnibždėjau Kajui į ausį. Tikiuosi tie du neišgirdo.
- O ar mes draugaujame? - Į klausimą atsakė klausimu. Puiki taktika.
- Jeigu pasakysiu, kad taip, šitas šou baigsis?
- Pažadu. - Pakštelėjo man į skruostą ir paragino visus išgerti vyno.
Ėmiau jaustis nejaukiai, nes žinojau, kad čia esu pati jauniausia. Na nebent po tais makiažo sluoksniais slepiasi kokia nors keturiolikmetė. Tuomet tikrai išsišaipyčiau iš Tomo. Visi tai sužinotų ir abejoju ar jam tai labai patiktų. Nors tai nebūtų mano plano dalis, o tiesiog dėl vaizdo, kaip dar vienas kalėdinis žaisliukas ant eglės. Dekoracija.
Vis dėlto, gerai, kad Kajus mane čia pasikvietė. Nenorėjau, kad viskas vyktų taip greitai, bet rodos man einasi kuo puikiausiai. Pirmiausia permiegojau su Tomu, leisdama jam suprasti, kad visą savo pyktį išliejau jam atsiduodama ir daugiau ant jo nebepykstu, nors yra priešingai. Dabar jis galvoja, kad susitikinėju su jo broliu, o neilgai trukus sužinos, kad mes kartu ir miegame. Nežinau, kodė pykstu ant jo. Dar nesugalvojau. Nors tiesą pasakius, jis nesiteikė aną vakarą manęs išklausyti, prieš tai atrašyti ir bent šiek tiek pasikalbėti. Galbūt dabar viskas būtų kitaip. Būtume pasikalbėję ir mūsų istorija turėtų laimingą pabaigą. Bet dabar naudojuosi Kajumi, kad supykdyčiau jį, o juo pasinaudosiu tada, kai jau būsiu pasiruošusi galutinai sužlugdyti Kajų. Paula tokiam mano šiurkščiam planui nepasirašytų ir iškart žinau, kad ją dėl to prarasčiau. Bet man dabar labai reikia jos šalia. Kadangi jaučiuosi labai pažeista, jog Tomas turi merginą ir ant manęs širsta praktiškai dėl nieko, o Kajus vis dar nuo manęs neatstoja, taip norėdamas tik sukiršinti mane dar labiau su mylimu žmogumi.
Bet išties, kaip brolis gali pasielgti taip su savo broliu? Juk jie yra vieno kraujo. Nors Paula ir yra mano geriausia draugė, bet ji man kaip sesė. Galėčiau teigti, kad mes irgi esame vieno kraujo. Tačiau aš tikrai negalėčiau taip su ja pasielgti. Niekada nesistengčiau jos sukiršinti su Mečiu ir nedrįsčiau su juo permiegoti. Net mintis tokia neateitų.
Visą vakarą atrodžiau užsigalvojausi, bet protarpiais įsiterpdavau į vykstantį pokalbį tarp Kajaus ir Tomo, nusišypsodavau ir toliau tyliai tęsdavau skanaus raudono vyno gurkšnojimą. Keista, kad Simona visą laiką sėdėjo kaip pilka pelytė. Nepratarė nė vieno žodžio, tik vis dirsčiojo į Kajų. Jis mano, kale. Taip norėjau, kad ji mane girdėtų, bet tada tikrai neatsakyčiau už bet kokius savo veiksmus. Jau geriau yra taip, kaip yra. Nenorėčiau dabar veltis į mergaitiškas drakes ir kelti kitiem problemų.
Vis krustelėdavau, kai Kajus uždėdavo ranką ant mano kelio ir slinkdavo į viršų. Kuo artyn mano tarpkojo, tuo labiau imdavau jaudintis. Arba jis bando mane sujaudinti, nes ruošiasi kaiką su manimi šiandien padaryti, arba nori, kad su juo imčiau daryti tą patį. Tačiau sėdėjau dantis sukandusi ir stengiausi į tai nekreipti dėmesio.
Viskam pasibaigus atsisveikinome su Tomu ir jo mergina. Jie laimingi nužingsniavo prie savo mašinos, o mes dar vis likome stovėti lauke. Laukiau, kol Kajus man pasiūlys eiti prie mašinos, bet jis stovėjo sunerimęs. Suglumo po tada, kai tie du užsiminė, kad vyks atostogauti į Paryžių. Meilės miestas, pagalvojau. Norėjau ten vieną dieną nuvykti su Tomu. Po velnių Eva, ar Tu pati girdi savo mintis? - Subariau save.
- Ką gi. Norėsi keliauti namo ar šįkart užsuksi pas mane?
- Ar tu tik..
- Jis šiandien liks pas Simoną, gali dėl to nebijoti. - Nespėjus man paklausti iškart atsakė į neužduotą klausimą.
- Tuomet, jeigu tu  nieko prieš, norėčiau likti pas Tave, - priėjau arčiau ir pabučiavau.
Viena pusė manęs troško, kad Tomas grįžtu rytoj anksti ryte. Todėl šį tą suplanavau ir tikiuosi, kad viskas pavyks.