Mylėsiu Tave Amžinai

38 DALIS

Vėl su Paula visą vakarą kalbėjomės. Ji pasakojo savo istorijas su Mečiu, iš kurių nesustodamos juokėmės. Dar sėdėjau ir galvojau ar man reikėtų papasakoti jai apie tai, kas nutiko vakar.
- Paula.. - nutęsiau. - Įpilsiu mum po lašelį vyno.
- Ne, tikrai ne.
- Patikėk, po to, ką pasakysiu, norėsi išmaukti visą butelį.
Įpyliau jai nedaug, kiek prašė ir sau pilnesnę taurę. Ji gurkštelėjo ir susiraukė, o aš nurijau kelis gurkšnelius, nes turėjau sukaupti visą drąsą.
- Permiegojau su Tomu. - Ji net paspringo.
- Juokauji!
- Visiškai ne. Vakar vakarieniavome, o vėliau abu nesusilaikėme ir pasimylėjome.
- Pasakok viską detaliai man! - Ji šaukė šypsodamasi, nes mane, kad tai yra puiku. Bet aš jai dar daug ko nepasakau.
- Na kas čia detalaus. Pavalgėme, išgėrėme vyno, pradėjome bučiuotis ir galų gale abu atsidūrėme ant lovos ir jis pradėjo mane durstyti. - Nusijuokiau.
- Oho, kaip romantiška.
- Buvo romantiška, tik pasakoju ne romantiškai.
- Ir kaip jauteisi?
- Puikiai. Iš tiesų niekada negalvojau, kad tai yra taip malonu. Kaip sakei pati, pakartosiu dabar ir aš, kad su mielu noru pakartočiau.
- Taigi.. - nutęsė ji. - Ar jūs susitaikėt?
- Na nepavadinčiau to susitaikymu. Tiesiog vakar parodžiau jam, kad manęs dėl kažko kaltinti neverta, o jis man parodė, kad ant manęs nepyksta ir taip pabandė atsiprašyti.
- Galėtumėte susitaikyti. - Ją pertraukė skambutis.
- Atleisk, turiu atsiliepti, - išsitraukusi telefoną, ekrane pamačiau Kajaus vardą.

- Klausau? - atsiliepiau kiek piktai.
- Labukas. Užsiėmusi?
- Na taip, juk šiandien sakiau, kad leisiu laiką su savo geriausia drauge.
- Ei, nepyk. Galvojau pakviesti tave rytoj į pasimatymą.
- Ak, pasimatymą sakai. Ar aš tavo mergina, kad galėtume į tokį eiti?
- Na ne, tačiau nebūtinai savo merginą reikia kviesti. Nagi sutik, nueisime į kokį nors restoraną, galėsi išsirinkti savo mėgtamiausią arba leisk išrinkti man, pažadu, kad nenusivilsi.
- Gerai, vakare atvažiuok manęs pasiimti.
- Puiku, bučkis, - pasakė jis džiaugsmingai ir pokalbis baigėsi.

- Ko norėjo Kajus? - Iš smalsumo nekantravo sužinoti Paula.
- Nieko. Vis dar bando atsiprašyti dėl ano vakaro.
- Ir ką tu jam atsakei?
- Kad daugiau man nebeskambinėtų, nes nenoriu nieko iš jo girdėti.
- Jis tau rodo daugiau dėmesio, negu Tomas.
- Kam rūpi, - pasakiau gurkštelėjusi vyno, kad nutraukčiau tą nelemtą pokalbį. Nenorėjau išsiduoti, kad ryt einu su juo į pasimatymą.
- Tau rūpi, - Paula erzino mane tik su vienu dalyku. Ji rasdavo būdą, kaip neužbaigti temos, kuria ji nori su manimi šnekėtis.
- Man? Tikrai ne. Abiejų nekenčiu. Nekenčiu Tomo, todėl kad myliu jį ir todėl, kad melavo man bei ignoravo, nekenčiu Kajaus, nes apsimetinėjo visą laiką ir dar drįsta galvoti, kad aš taip greit viską pamiršiu. Žmonės dingsta iš mano gyvenimo, bet prisiminimai su jais - niekada.
- Oho. Tu tikrai įniršusi ant tų dviejų. Nagi pakelkim tostą už mus dvi, kad esame tokios stiprios ir nuostabios, o vaikinai prieš mus suskysta. - Po paskutinių žodžių plačiai nusišypsojau. Gerai, todėl aš ją ir myliu. Man patinka jos mąstysena. Visada sugalvoja kaip iš ko nors pasišaipyti.
Abi gan greit užmigome. Paulai reikėjo nedaug vyno, kad pasijustų apsvaigusi. Keista, bet šįkart ji užmigo pirma, o aš pabaigiau visą tą butelį skaitydama senas žinutes su Tomu. Neverkiau. Daugiau niekada.
Kai atsikėliau, pajaučiau kavos kvapą. Ak, geriausia draugė sumąstė šįkart mane nustebinti, nes dažniausiai pusryčius ruošiu aš.
- Ei, juk visada tai darau aš. - pradėjau šnekėti tik atsistojusi nuo grindų, išklotų pagalvėmis.
- Nagi, negali drausti man paruošti pusryčių nors vieną kartą. - Kalbėjo ji besišypsodama.
- Labai skanu, - gyriau ją, nes kiek žinau, gaminti Paula nelabai mėgsta. Arba bent jau nemėgo iki šiol. Manau, kad Metis ją taip pakeitė, kad ji pamėgo gaminimą ir nei iš šio, nei iš to pradėjo skaniai daryti valgyti.
- Eik jau, dar ne taip gerai moku gaminti valgyti, kaip tu.
- Kaip pradedančiajai, tau sekasi nuostabiai, - pasakiau nurijusi paskutinį kasnį ir jį užsigėrusi kava.
- Atleisk. Turiu skubėti, šiandien mano močiutės gimtadienis, todėl visi renkamės pas ją. Nebent nori, kad pasilikčiau, kadangi žinau, kad tavo šeimos namie nėra. - Ji jau atsistojo eiti, bet kaip visada nesugebėjo užsičiaupti.
- Nagi, važiuok į močiutės gimtadienį. Ji turės jų mažiau, negu tu. Niekada negali žinoti, kuris bus paskutinis, - pasakiau nuleidusi galvą. Prisiminiau apie savąją močiutę, kuri mirė iškart po gimtadienio.
- Neliūdėk, - pasakė ji mane apkabinusi. - Susimatysime rytoj?
- Žinoma.
Paulai išėjus, nuėjau ruoštis šiam vakarui. Ką gi, jeigu čia pasimatymas, manau turėčiau pasipuošti. Ant lovos pasiruošiau, ką rengsiuos - trumpa juoda suknelė, vėrinys, kurį gavau praeitais metais per savo gimtadienį bei mano mylimiausia pandoros apyrankė su smulkiais deimančiukais. Nusikeikiau prisiminusi, kad aname vakarėlyje palikau savo mėgstamiausius juodus aukštakulnius. Tikiuosi mama nesupyks, jeigu vienam vakarui pasiskolinsiu jos Louboutin aukštakulnius. Vos tik išlipau iš dušo, išgirdau, kad kažkas įvažiavo į mano kiemą. Pažiūrėjusi pro langą, pamačiau, kad Kajus.
- O jis ankstyvas, - pasakiau pati sau.
Nulipau laiptais žemyn užsidengusi tik rankšluosčiu, kad įleisčiau jį vidun.
- Oho. Tu dar nepasiruošusi?
- Užtruksiu mažiausiai dar 20 minučių. Jauskis kaip namie. - Jau ėjau link laiptų, bet pajaučiau, kaip jis staigiai pagriebė mane už rankos ir prisitraukė prie savęs. Suėmė veidą abiem rankomis ir įsisiurbė į mano lūpas. Hmm, kaip aistringai, pagalvojau. - Jeigu nori romantiškos vakarienės, turėtum nustoti mane bučiavęs ir leisti man ramiai susiruošti, - pasakiau atsitraukusi.
- Padėti apsirengti? - Nusišypsojo savo valiūkiška šypsena. - Turiu tam įgūdžių.
- Aš ne mažas vaikas, galiu apsirengti ir pati. Tačiau vėliau man reikia pagalbos nusirengti, - pasakiusi užbėgau laiptais į viršų. Įdomu, ką jis pagalvojo po to mano pasakymo.
Greitai apsirengiau, išsidžiovinau ir susigarbanojau plaukus bei susikėliau juos į viršų. Šonuose palikau kelias kabančias garbanas. Beveik taip pat, lyg būčiau susirišusi netvarkingą kuodą iš tiesių plaukų, tik taip atrodau elegantiškiau. Pasidažiau, šįkart lūpas paryškinau bordiniu lūpdažiu. Beveik vakarinis makiažas, tik akys ne tokios ryškios. Pasikvepinau savo mėgstamiausiais kvepalais - Giorgio Armani "Si".
- Iš kur išmokai būti tokia graži? - Kajus aiktelėjo man nulipus laiptais žemyn.
- Užčiaupk burną jaunuoli, nemandagu taip daryti prie merginos.
- Atleiskite panele, - ir ištiesė man savo ranką. Įsikibau į ją ir mes išėjome.
Jam atidarius mašinos dureles įsėdau į jo BMW. Man patiko su ja važinėtis, ypač grojant garsiai muzikai. Sustojome prie gan prabangaus restorano. Galiu pripažinti, kad tam skonį jis turi. Vis dar prisimenu jo žodžius, kai sakė, kad nėra romantiškas. Nebent pasikeitė dėl manęs. Tikiuosi, nes taip ir turėtų būti. Kai ten įėjome, registratorei pasakė, kad buvo užsakytas staliukas jo vardu 20:00. Ji patikrinusi kompiuteryje pasisiūlė mus palydėti. Kai atsisėdome, pamačiau, kad kažkas ne taip.
- Padengta keturiem? Man atrodo, jie kažką sumaišė. - Pasakiau sutrikusi.
- Visai ne. Neužsiminiau. Vakarieniausime keturiese. - Jis vis žvilgčiojo į durų pusę. Sėdėjau nuleidusi galvą. Kam reikia gadinti mano planus? - O sveiki! - Nutraukė mano mintis. Pakėliau akis, kad pažiūrėčiau, su kuo sveikinasi Kajus.
Velniava. Turiu iš čia dingti. Tuojau pat.