41 DALIS

81 2 0
                                    

Pabudau nuo prie manęs artėjančio malonaus kavos kvapo, kuris tuo pačiu maišėsi su svaiginančiais vyriškais kvepalais. Galėčiau tai pavadinti vienu tobuliausių rytų. Kava ir pusryčiai į lovą. Taip, šiandien Kajus - mano pusryčiai. Suėmiau jį už kaklo ir prisitraukiau arčiau, kad pabučiuočiau.
- Žinai, kuo toliau, vis imu abejoti dėl tų tavo žodžių, kad nesi romantikas.
- Kava nėra romantiška.
- Užtai kava į lovą yra romantiška, - pasakiau šyptelėjusi.
- Kadangi nesu romantikas, tai man čia įprastas dalykas, - kalbėjo surimtėjęs. - Ar nesijauti pavargusi po nakties?
- Tiesą pasakius, ne. Labai gerai išsimiegojau. Bet iš kur tu turi tiek daug energijos tam? Ta prasme aš suprantu dar du kartus tai padaryti, bet aš maniau, kad trečio neatlaikysiu ir tau teks terliotis su negyvėle.
- Aš galėčiau tai daryti visą dieną. Man kaip sportas, netgi geriau už sportą, - tarė nuoširdžiai nusijuokęs. Pradedu mėgti tą juoką. Jis neskambėjo dirbtinai ar nusivylusiai. Visiškai nesupykčiau, jeigu Kajus šypsotųsi ir juoktųsi visą dieną, mielai jį tokį stebėčiau. Ne susimąsčiusį ar piktą.
- Tau teks prisitaikyti prie manęs, nes kaip sakiau, visos dienos man jau būtų tikrai per daug. - Atsigėriau kavos, kurią jis man atnešė. Niekada neleisdavau kažkam kitam daryti man kavos, nes mėgdavau daryti ją pati. Pačios gaminta kava man buvo pati skaniausia. Tik ne šįkart. Supratau, kad kažkas kitas irgi gali nustebinti.
Sėdėjome ant lovos ir šnekėjomės. Apie įvairius dalykus. Jis man šiek tiek papasakojo apie savo praeitį, kad kelis metus keliavo, tiksliau pasekė savo brolio pavyzdžiu, kuris iš namų išėjo jau būdamas 17-kos, tik, kad Kajus tą padarė jau būdamas pilnametis ir pakankamai subrendęs. Sužinojau, kad vis dėlto, jį paliko pati mergina, susiradusi kitą vaikiną. Sakė numanantis, kokį vyruką ji ten įsitaisė, tik nenorėjo kišti nosies į ne savus reikalus, todėl tyliai bei ramiai pasitraukė. Pradėjo keliauti ir štai jis dabar čia, dideliuose brolio apartamentuose, šnekučiuojasi su manimi, gundydamas savo nuostabia šypsena ir ryškiomis vandenyno spalvos akimis su tamsiais apvadais. Atrodė, kad savo žvilgsniu jis mane ryte rijo, bet gerbė mano sprendimą, kad reikia bent šiek tiek poilsio, todėl man pasiūlė dieną praleisti kartu. Sumąstėme nueiti į kiną, o vėliau užsukti pas mane. Nusprendžiau naudotis proga, kol dar nieko nėra namie, nes vėliau jau bus per vėlu. Nenoriu pažindinti mamos su Kajumi, kai ji visą laiką galvojo ir tikriausiai vis dar galvoja, kad esu beprotiškai įsimylėjusi Tomą ir negaliu jo pamiršti. Bet niekada nesakyk niekada, rodos, radau jau žmogų, kuris padės jį man pamiršti. Nesvarbu kaip, svarbiausia, jog padės man tai padaryti pats to nė nežinodamas.
Po kelių valandų pasigirdo durų rakinimas. Na štai, vėl prasidės cirkas. Tikiuosi jis neiškels jokių pavydo scenų. Tegul vyniojasi su savo dirbtine mergina ir pamiršta mane, nes nesiruošiu su juo daugiau šnekėti ar turėti bendrų reikalų. Kadangi lovoje vis dar buvau be rūbų, atsistojau iš lovos ir iš Kajaus spintos išsitraukiau jo baltus marškinius, kurie kaip tik puikiai tiko man. Tetrūko plataus diržo ir atrodyčiau kaip su trumpa suknele.
- Tau puikiai tinka mano marškiniai, - priėjęs apkabino mane ir pabučiavo.
Mums taip besiglebesčiuojant atėjo Tomas. Kažko norėjo paklausti Kajaus, tačiau pamačius mus, jo veidas apniuko ir dingo ta plati graži šypsena, su kuria įžengė pro duris.
- Ką tu čia veiki? - Paklausė atsisukęs į mane.
- Pamiršai? Aš Kajaus mergina.. - nutęsiau. - O tau prieš įeinant reikėtų pasibelsti. Jei to anksčiau nedarydavai, tai dabar teks išmokti, nes aš nepakęsiu, jei kas rytą taip įsiverši į šį kambarį. Kas jei aš dabar stovėčiau nuoga ir šalia manęs nebūtų Kajaus, kuris savo kūnų galėtų mane pridengti?
- Jau esu matęs tave nuogą, koks skirtumas. - atrėžė man piktai.
- Kažko norėjai, broli? - Pašaipiai paklausė Kajus.
- Taip. Noriu, kad nustotum nuo manęs vogti visas mano merginas. - Ką? Jis pats mane paliko. Visas? Ką dar?
- Jos pačios pas mane atbėga, po to, kai jas įskaudini.
- Tu vis dar man keršiji?
- Juk sakiau, man sunku atleisti už kokią nors padarytą skriaudą. Ilgai neišmetu iš galvos.
- Tu dar atsiimsi.
- Juk pats žinai. Aš visada laimiu ir gaunu tai, ko noriu. O dabar būk malonus, mano mergina jaučiasi nejaukiai, kol tu čia stovi. - Kalbėjo jis ramiai ir su pašaipia šypsena. Taip atrodė, kad tarp jų raitėsi žaibai, tačiau Kajus testovėjo ir žiūrėjo į savo brolį žudikišku žvilgsniu. Tarp jų prasidėjo karas. Įdomu, kas laimės.
Jis staigiai išėjo ir trinktelėjo durim taip, kad atrodė, jog juos tuoj iškris.
- Atleisk dėl jo. Neužilgo įsigysiu savo apartamentus ir tau nebeteks jo čia matyti, - šnėkėjo vis dar mane apkabinęs.
Kodėl Tomas skundėsi, kad Kajus vis nuvilioja jo merginas? Ką jis pridirbo? Kodėl jie atrodo bendrauja gražiai, gyvena kartu ir tuo pačiu pykstasi? Negi negali pasidalinti. Už ką Kajus nori atkeršyti savo broliui? Privalau tai išsiaiškinti, nors ir neturėčiau kišti savo nosies į jų reikalus. Bet kadangi dabar esu Kajaus mergina, aš turiu žinoti viską apie savo vaikiną.

Mylėsiu Tave AmžinaiWhere stories live. Discover now