Mylėsiu Tave Amžinai

14 DALIS

Mėlyna, raudona...
- Tomai... - vos teišgalėjau ištarti jo vardą. Ir vėl užsimerkiau.
Pabudau nuo skaudaus dūro į ranką. Kur aš esu? Kas nutiko? Pradėjau muistytis ir moteris su baltu chalatu ėmė mane raminti. Ir vėl skaudus dūris į ranką. Ir vėl užsimerkiu.
- Širdele, tu prabudai, - vos man atmerkus akis, prie lovos prišoko mama. Jos akys buvo paraudusios, lyg būtų nemiegojusi ir verkusi visą naktį. - Kaip jautiesi?
Apsidairiau aplinkui. Vis dar nesusigaudau, kur esu. Baltos sienos. Keisti, pypsintys aparatai šalia mano lovos. Bet tai ne mano lova. Ar aš ligoninėje? Ką po velnių aš čia veikiu?
- Mama? Kas atsitiko?
- Papuolei į autoavariją mieloji, - ir ji vėl apsiverkė.
Tik ne tai. Kaip? Dabar prisiminiau tą akinamą šviesą, kai pramerkiau akis. Kur Tomas? Vargu ar galiu to paklausti mamos, nemanau, kad ji ką nors žinos.
- Mam. Tas vaikinas, su kuriuo važiavau kartu. Ar jis sveikas?
- Mieloji, mašinoje daugiau nieko nerado. Buvai tik tu. - Man suspaudė širdį. Pradėjo dusinti. Kur Tomas? Šaukiau pati sau mintyse. Jaučiau kaip skruostais pradėjo riedėti ašaros.
- Kodėl verki? Ar ką nors skauda? - Mama sunerimus vėl prišoko prie lovos.
- Ne, viskas gerai. Tiesiog.. - man vėl užsikirto balsas, - tiesiog, nemėgstu ligoninių. Kada mane išleis namo?
- Greičiausiai po kelių dienų, jie dar turi stebėti tavo būklę, nes komoje išgulėjai savaitę. - Po velnių. Savaitę? - Gal ko nors nori pavalgyti? Atnešiau šviežių braškių, čia mėlynės, - parodė į indelį ant spintelės šalia lovos. - Taip pat jei norėsi atsigerti, štai vanduo.
- Ačiū mama, - per prievartą nusišypsojusi padėkojau jai. Pabandžiau atsisėsti, bet vos tik sujudėjau, man paskaudo visą kūną. Negi dabar nagalėsiu judėti, pagalvojau.
- Pasistenk mažiau krutėti, nes sumušimai neužgija labai greitai, - ji atsistojo ir pasilenkė prie manęs, kad pabučiuotų man į kaktą, - atleisk, širdele, darbo reikalai, vakare užsuksiu pažiūrėti kaip tu.
- Geros dienos, - na taip, dabar turėsiu gulėti palatoje viena, negalėdama laisvai pajudėti, nes vos tik sujudu, jausmas toks, lyg mane plėšytų iš vidaus.
Negalėjau nustoti galvoti apie tą naktį. Ji buvo viena iš geriausių iš mano turėtų, iki kol.. viskas susigadino pasirodžius toms šviesoms priešais mus. Po valandos galvojimo atėjo Paula. Nieko neklausinėjau mamos apie avariją, nes žinojau, kad ji iškart ims nervintis, kai pradės pasakoti, todėl ėmiau tardyti savo geriausią draugę, apiberdama ją įvairiais klausimais. Pasirodo mes nuvažiavome nuo kelio ir vertėmės žemyn nuo kalno. Kažkoks vyras, gyvenantis visai netoli, išgirdo dūžius ir iškvietė pagalbą. Kai grįžo pasižiūrėti ar mašinoje kas nors rodo gyvybės ženklus, vieno žmogaus jis jau neberado. Tomai, kur Tu...