Mylėsiu Tave Amžinai

37 DALIS

Nesugalvojau, ką jam atsakyti.
- Ačiū, - teištariau. Jis suglumęs nuo manęs atsitraukė ir atsigulė šalia, o aš padėjau galvą ant jo krūtinės. Vienas iš maloniausų dalykų, kai vaikinas glosto galvą, galiu prisiekti, kad jei ne visi tie įvykiai, tuojau pat pasakyčiau tą patį, ką ir jis pasakė man vos prieš kelias minutes.
Tikriausiai greit užmigau, nes kai atsikėliau, Tomas vis dar miegojo. Šiek tiek gailėjausi, kad pasikviečiau jį pas save, nes jei būtume buvę kokiam nors viešbuty, jau dabar bėgčiau iš ten. Pas jį tikrai negalėjom būti, juk gyvena kartu su Kajumi. Kad viską pasimirščiau išlėkiau pabėgioti. Tikiuosi neradęs manęs, jis tiesiog susirinks daiktus ir išeis. Dėl to šunsnukio negaliu ramiai namie pasibūti. Visada tave mylėjau.. Prisiminiau jo žodžius, bet jie galvoje man nuskambėjo kaip keiksmažodžiai. Aš Tave taip pat visada mylėjau Tomai ir vis dar myliu, pagalvojau. Bet tikrai nesitaikstysiu su viskuo, ką man reikėjo patirti. Visi tie melai. Kajus taip pat atsiims už tai, kad pripasakojo Tomui niekų. Abu atsiims. Prisiekiu.
- Eva! - Išgirdau kažką šaukiant man už nugaros.
- O! Koks netikėtumas, - apsisukusi pamačiau Kajų. Priėjau prie jo ir apsikabinau. - Malonu tave matyti.
- Tai bent. Man taip pat malonu tave matyti, - šyptelėjo. - Nori man mesti iššūkį vėl?
- Tiesą sakat, jau tikrai pavargau ir nebeištversiu šįkart bėgti iki fontano, - prisiminusi aną kartą nusijuokiau.
- Norėjau paklausti. Kaip reikalai su Tomu? - Pakėlęs ranką prie galvos ėmė taršyti savo plaukus. Visada matydavau tai tik filmuose. Net neabejoju, kad išmoko tai daryti tik iš filmų. O realybėje atrodo labai seksualu.
- Gal geriau nekalbėkime apie Tomą? - Pasiūliusi priėjau ir uždėjau rankas jam ant krūtinės. - Noriu užmiršti viską. Jis mane apgaudinėjo, ignoravo ir visa kita. Be to kaip supratau, buvome išsiskyrę, todėl laisvai galėjau bučiuoti tave. Nemanai?
- Tas tiesa, - pasakė nusišypsojęs ir pasilenkė manęs bučiuoti, bet aš atsitraukiau.
- Nedaviau tau leidimo tai pakartoti, šelmi, - abu nusijuokėme.
- Atleisk.
- Jau turiu bėgti atgal. Visai pamiršau, kad šiandien pas mane turi užsukti geriausia draugė. Iki kito karto?
- Iki greito.
Grįžusi namo Tomo ten jau neradau. Kaip ir tikėjausi jis jau buvo išėjęs. Šiek tiek apsitvarkiau ir paskambinau Paulai. Maniau su ja pasidalysianti karštomis naujienomis. Žinojau, kad ji baisiai ant manęs dėl to supyks, bet tai mano gyvenimas ir su juo aš darau ką noriu.
- Paula, sveika. Užsiėmusi?
- Pietauju su Mečiu, - tarė besišypsodama. Atpažįstu jos balsą bet kada, tai yra, žinau, kada ji kalbėdama šypsosi arba pyksta.
- Ak atleisk, maniau užsuksi pas mane. Turi planų vakare?
- Neturiu, po pietų užsuksiu namo ir tada atlėksiu pas tave. Sutarėm? - Ji laiminga. O aš dėl to labai džiaugiausi.
- Puiku, lauksiu tavęs.
Per tą laiką nuėjau į parduotuvę nupirkti šiokių tokių užkandžių, nes nusimato dar vienas eilinis vakaras su geriausia drauge, kuomet mes vėl juokausime, juoksimės iki ašarų, valgysime ir žiūrėsime filmus. Ėjau galvodama, ar galiu jai viską pasakyti. Žinau, kad su Paula galiu kalbėtis apie bet ką, tačiau ji nepritars viskam ką aš esu sugalvojusi. Nenorėjau, kad manimi nusiviltų, kadangi nenoriu prarasti ir jos.
Grįžusi namo padariau tų pačių ledų kokteilių visada ir iš mamos slėptuvės pasiėmiau vyno. Gal prireiks, pagalvojau. Už pusvalandžio išgirdau kažką įeinant į mano namus.
- Aš namie! - šūktelėjo Paula.
- Kokia tu greita, - tariau nusišypsojusi. - Tikrai nesugadinau kokių nors tavo šio vakaro planų su Mečiu?
- Nesijaudink, Eva. Metis išvažiavo aplankyti savo tėvų. Žinoma kvietė kartu mane, bet aš dar nesu pasiruošusi su jais susipažinti. Dar per anksti. Jau geriau praleisiu naktį su tavimi, - ji pažiūrėjo į mane valiūkišku žvilgsniu ir abi nusijuokėme.
Abi atsisėdome ant sofos įsijungusios garsiai muziką. Lakstėme po namą ir susinešėme nakčiai reikalingus visus daiktus. Kadangi čia visada ir užmiegame, ant grindų prisikrovėme daug pagalvių, pasistatėme staliuką ant kurio sukrovėme užkandžius: spragėsius, bulvių traškučius, pik-nik sūrio lazdeles, įvairių uogų ir vaisių. Taip pat nepamiršome ledų kokteilių, bet tuojau pat ant stalelio aš pastačiau ir butelį vyno su dviem taurėmis.
- Eva, kas čia.. iš kur.. - ji nesumojo, ką man pasakyti.
- Čia labiau nakčiai, kad linksmesnė būtų ir taip greitai neužmigtume.
- Bet juk tu žinai, kad aš..
- Nagi, netikiu, kad su Mečiu negurkšnojote nei vienam savo pasimatyme.
- Jis gerbia mane, todėl, žinodamas, kad aš alkoholio nevartoju, man jo ir nesiūlo. Laukia, kol pasiūlysiu pati.
Ji vis dar piktai ir susimąsčiusi į mane žvelgė savo degančiomis akimis. Rodės, kad tuoj manyje pradegins skylę. Vis tiek atkimšau tą nelemtą butelė vyno.
- Na, tuomet jei reikės, gersiu viena, o jeigu norėsi palaikyti man kompaniją, su mielu noru priimsiu kartu. - Nusišypsojau.
- Kas atsitiko? - Paklausė ji susirūpinusi ir pasislinkusi arčiau manęs, kad paimtų mano ranką ir ją stipriai suspaustų, kaip kad darydavo, kai man būdavo labai sunku.
- Viskas kuo puikiausiai. Nagi pradėkime geriausių draugių vakarą, - paraginau.
- Gerai. - Ji trumpam nutilo, bet vėl žiojosi kažką sakyti. - Klausyk, turiu tau šiokį klausimą. Su tuo Kajumi tu nieko neužmezgusi? Pripažink, sakyk tiesą.
- Vaje, koks klausimas. Lyg ir ne. Kodėl klausi? - Šiuo metu norėjau išmaukti visą taurę vyno, bet dėl jos valdžiausi.
- Lyg ir? Viskas aišku. - Ji nusisuko paimti spragėsiu ir susikišo jų visą saują į burną. O ne, ji kažką žino. - Aš žinau, kad jūs daugiau nei draugai.
- Kodėl taip galvoji?
- Aš tiesiog žinau, - ji pasidarė paslaptinga. Nebenori man kažko sakyti.
- Nagi sakyk..
- Mačiau jus šiandien parke. Tavo rankos ant jo krūtinės. Jis lenkėsi tavęs bučiuoti. Eva, kas vyksta? Ar ruošiesi susidėti su vaikinu, kuris tau melavo?
- Nejuokauk. Krūtinėje ieškojau širdies, kurios pasirodo jis neturi. Norėjau šiek tiek papamokslauti vyresniam už mane vaikinui.
- Nebloga pamokslautoja esi, - po šių žodžių pratrūkome juoktis. Vartėmės ant tų pagalvių kelias minutes.