Mylėsiu Tave Amžinai

21 DALIS

Valandą vaikščiojome, kitą sėdėjome ir tiesiog šnekėjomės. Bijojau, kad nepaskambintų mama, tikrai nenorėjau bereikalo pradėti nervintis pries skrydį. Dar sužinojau, kad Kajus turi mažesnę sesutę, kuriai yra septyneri metai. Nesutramdžiusi ir vėl savo smalsumo, paklausiau ar jis kada nors buvo įsimylėjęs. Papasakojo, kad turėjo dailią merginą, su kuria susipažino, kai ji pradėjo vaikščioti į jo dėdės sporto klubą, tuomet Kajus tapo merginos asmeniniu treneriu ir taip jie labai susibendravo. Banalu, bet įdomu. Du sportininkai kartu, kodėl gi ne, abu prižiūrintys savo figūrą ir tinkantys vienas kitam. O išsiskyrė jie vien tik todėl, kad daili mergina nenorėjo palikti savo draugų, kai Kajui reikėjo išvykti mokytis. O tada jis suprato, kad jokių jausmų nebuvo.
Pagaliau sulaukėme mūsų lėktuvo, jau sėdėjome jo viduje. Nusprendžiau, kad Kajus vis dėlto yra vertas, kad aš atsisėsčiau šalia, kadangi ta vieta buvo laisva, nebuvo jokių problemų. Nei jis, nei aš, kol lėktuvas nepakilo nepratarėme nė žodžio. Bet Jis nutraukė tą tylą.
- Eva, - nutilo keliom sekundėm ir tęsė toliau, kai aš atsisukau ir įbedžiau žvilgsnį į jį, - gal norėtum pasilikti keliom dienom pas mane?
- Eh, aš nemanau, kad dabar bus tinkamas metas tavo šeimai priimti svečią į namus.
- Mano mama tave priims su mielu noru, tereiks saugoti mano sesės, ji iškart tempsis žaisti kartu su ja.
- Aš nežinau ar vertėtų...
- Aš tavęs prašau, Eva, - jis labai mėgsta mane pertraukinėti, bet tuo pačiu ir moka įkalbėti.
- Na gerai. Bet tik keliom dienom. Aš negaliu per ilgai užtrukti. Kaip tik iškart atvykus man reikės nusipirkti bilietus į Vokietiją.
- Ko vyksi į Vokietiją?
- Ieškoti laimės.
- Nesi laiminga namuose?
- Tik ne dabar.
- O dabar taip pat nesi laiminga?
- Dabar jaučiuosi laisva. Ir man tai nepatinka.
- Galime tai pakeisti.
- Labai tikiuosi, kad tavo tėtis pasveiks. Galbūt tuomet jus aplankysiu.
- Mane galėsi aplankyti Kalifornijoje. Visada lauksiu išskėstomis rankomis.
- Turėsiu tai omenyje.
Abu vienas kitam nusišypsojome. Gal ir gerai, kad keliom dienom pas jį pasiliksiu. Galėsiu nueiti į dušą. Labai norėčiau dabar atsigauti po šaltu vandeniu. Persirengti rūbus ir išgerti karštos arbatos. Kol skridome aš rodos užmigau. Kai prabudau, mano galva buvo nusvirusi ant Kajaus peties, bet pramerkusi akis, jos nepakėliau. Man buvo gera ir jauku. Pajaučiau, kaip jis man uždėjo savo ranką ant manosios. Sunėrė mūsų pirštus. Maniau, kad jis miega. Pakėliau galvą ir pažvelgiau į jį, lyg norėdama paklausti: Ką tu darai? Bet jis tik pasilenkė arčiau manęs ir sustojo. Jaučiau jo kvėpavimą. Jis buvo pagreitėjęs. Na žinoma, tik todėl, kad mūsų lūpas skyrė vos keli centimetrai. Dar vienas smulkus judesys ir aš vėl po mėnesio pertraukos bučiuočiaus su vaikinu. Tik ne savo.
- Atleisk neturiu to daryti. Dabar. - Nepaisydama jo žodžių, laisva ranka suėmiau jo veidą ir prisitraukiau arčiau ir mūsų lūpos susiliejo. Pasijaučiau taip, kaip jaučiausi pirmą kartą tai darydama. Maloniausias dalykas pasaulyje. Jausti kito žmogaus lūpas, pagreitėjusį jo kvėpavimą, greitai besikilnojančią krutinę. Atsitraukiau ir pažvelgiau jam į akis.
- Naujai gimęs žmogus. Naujos svajonės bei norai. - Ir vėl pakartojome tą patį, ką darėme prieš kelias sekundes. Tik vėliau susilaikėme, nes susipratome, jog esame lėktuve.
Nežinojau ar darau, gerai, nes dar iš galvos neišmečiau Tomo. Juk tik dėl jo keliauju į Vokietiją.