Mylėsiu Tave Amžinai

44 DALIS

Kajaus akimis

Apsikabinus mane ji skleidė šilumą. Visą dieną laukiau, kada galėsiu vėl turėti Evą savo rankose. Ji vienintelis dabar čia esantis žmugus, kuris man leidžia jaustis kitaip. Ir pagaliau žmonės nuo manęs nebekenčia. Svarbiausia, kad nieko nesužinotų ji, nes tuomet neatleisčiau, jei paleisčiau dabar šalia manęs esantį man svarbų žmogų. Kažkodėl, kol esu su Eva, pamirštu tai, ką ištiesų turėčiau daryti. Nepyk Simona, ji mane valdo, pagalvojau.
- Tomas, - pradėjo ji šnekėti, nutraukusi mano mintis. - Jis buvo šią naktį čia. Baisiai sumušė Paulos vaikiną Metį ir vos jos neišprievartavo.
- Šūdas, - juk liepiau jai nieko niekam nepasakoti. Svarbiausia, kad manęs neatpažino ir suprato, jog ten mano brolis, o ne aš. Dabar jam atsirūgs daugiau, nei prarasta mergina. Atsiims už viską, dėl ko kentėjau aš. Nuo tų laikų visus karus laimiu aš.
- Kas atsitiko? - Ji vis nenustoja pertraukinėti mano pamąstymu. Todėl ir pradeda man patikti. Po truputį prisitrauksiu ją į savo pusę ir tuomet visiškai palaušiu savo brolį. Kentėsi Tomai, o aš laimėsiu. Pažvelgiau į ją, norėdamas geriau įsižiūrėti į tą nuostabaus grožio merginą, stovinčia tiesiai priešais mane. Jos nekaltas išsigandęs žvilgsnis bandė įsiskverbti į mano mintis, kad sužinotų apie ką aš dabar galvoju. Tyrinėjau ją visą, per šias dienas nespėjau geriau įsižiūrėti, pamatyti, kad yra visiškai nuoširdus žmogus, reikalaujantis daug meilės. Galėčiau jai tokios duoti, bet seniai nebetikiu meile. Nuo tada, kai mylėjau vieną vienintelę merginą, susižavėjusią mano broliu. Manimi pasinaudojo tik tam, kad priartėtų arčiau jo ir vėliau nusitemptų į lovą. Kad tą padarytų įlindo į mano širdį, o vėliau iš jos pabėgo ten palikdama milžinišką skylę, kuri iki šiol taip ir nesumažėjo. Nebeturiu širdies, todėl negaliu jos kam nors dabar atiduoti. - Kodėl taip į mane žiūri? Prašau, netylėk Kajau, tu mane taip gąsdini, - vėl ėmė šnekėti, tik šįkart dar labiau susikrimtusi.
- Tiesiog, supratau, kaip man patinka į tave žiūrėti, - ji tik susiraukė, bet po akimirkos atsileido r žiūrėjo į mane švelnesniu žvilgnsiu. Tu nebegali įsimylėti, Kajau, mintyse vis sau kartojau. Tu su ja tik dėl užduoties, šitą turėjau sau priminti, kai pradėdavau jausti kažkokius keistus jausmus šiai merginai. Juos blokuodamas, turiu nepamiršti, kad jai meluoju su tikslu. Bus gaila vėliau viską taip imti ir užbaigti.
- Geraii, - nutęsė. - Tai šiurpu. - ir prapliupo juoktis. Pasekiau jos pavyzdžiu, bet ji greit nustojo. - Tai nejuokinga. Turime nubausti Tomą, aš visko taip nepaliksiu.
- Gal leisk sutvarkyti tai man?
- Aš jau pradėjau imtis šio reikalo, todėl ir pabaigsiu.
- Ką tu jau padarei?- paklausiau priėjęs arčiau jos.
- Parašiau jam žinutę, pasakiau kelis dalykus, kuriuos norėjau pasakyti.
- Eva, ne taip reikia tvarkyti tai, ko jis vos nepridirbo. - Labai sunku jai meluoti. Gerai, kad toji mergiotė manęs neišdavė. Jei būtų pasakiusi, kad buvo išprievartauta, gavęs akimirką, padaryčiau tai dar ir dar, kol nustotų šnekėti. - Žinute nieko neišspręsi. Reikia tuojau pat pas jį nuvažiuoti ir iškaršti kailį taip, kad prisimintų, kas toks yra.
- Paula mano geriausia draugė, todėl viską darysiu aš, tu čia ne prieko. - Jis mano brolis širdele, kuris, kaip Tu manai, vos neišprievartavo Tavo geriausios draugės. Nekęsk jo, kaip jis dabar nekenčia, bet tuo pačiu ir negali pamiršti Tavęs.
Jeigu tik Eva sužinotų, kad visa tai mano darbas, tuojau pat viską užbaigtų. O aš dar negaliu taip imti ir paleisti ją. Dar ne, ne laikas tai padaryti. Kai bus, padarysiu savo valia, o ne jos.
- Gerai. Jeigu manęs reikės, žinok kad bet kada atlėksiu pas tave su pagalba ir būsiu šalia kiek tik norėsi, - tai pasakęs stipriai apkabinau, kad vėl pajusčiau ją savo glėby. Su mielu noru pakartočiau aną naktį, bet dabar jai ne tai galvoje, todėl stengiuos susilaikyto to nepasiūlęs, kad ir kaip norėčiau. Bet vis gi pasisiūliau padaryti tai, ko nelabai norėjau. - Gal man likti čia? Na žinai, jeigu jis užsimanytų grįžti.
- Norėčiau, bet nežinau ar norės Paula. Nagi eime, pasakiau jai, kad tu atvažiavai, bent pasisveikinsi, - paėmė mane už rankos ir nusivedė į kažkokį namelį. Kaip supratau čia miega svečiai. Gaila, kad nepasimylėjome su ja čia, būtų buvę kiek romantiškiau, prie pat baseino. Nuvijau šias mintis šalin, kai pamačiau Paulą susirangiusią ant sofos, patinusiu veidu. Ne tokia graži ir žvali, kokia buvo vakar. Nelabai norėčiau pakartoti visko, kai ji taip atrodo. - Paula, tai Kajus. - Ji pakėlė akis į mus. Piktai dėbtelėjo į apsikabinusią porą.
- Sakei, kad tarp jūsų nieko nėra.
- Nieko ir nėra. Jis yra mano.. draugas. - Žvelgdama į mane bandė išsisukti.
- Viskas, kas mus sieja - seksas ir švelni draugystė.  - Pasakiau šypsodamasis, taip norėdamas pralinksminti dvi geriausias drauges, bet Paula vis negalėjo nuo manęs nusukti pikto žvilgsnio, kuris po kiek laiko pasidarė kupinas baimės. Jeigu ji mane atpažino, aš miręs.
- Kaip juokinga, - Eva suleido man nagus į šoną. Skauda, bet seksualu, norėčiau, kad ji tai pakartotų, kai būsime tik dviese. Nuogi. Lovoje. Greit nuvijau šias mintis šalin, nes tuoj pat būčiau susijaudinęs, o to mažiausiai dabar reikia, kai stoviu tarp savo draugės ir merginos, su kurią mylėjaus vakar. Na ne visai. Tai buvo prieš jos norus. Bet tai tik plano dalis. - Paula, kas yra? - pribėgusi prie savo geriausios draugės ėmė klausinėti, nes pastebėjo, kad žiūri į mane baimės kupinomis akimis.
- Nieko. Prisiminiau tą baisią naktį. Viskas gerai. - Šnekėjo kūkčiodama. Ką gi, ėmiau jausti šiokį tokį gailestį. Vieną dieną vis tiek viskas išaiškės ir man teks kaip nors su ja susitaikyti, kad visi galėtume gyventi taikiai, bet kolkas niekam negalima nieko žinoti. Svarbiausia, kad ji dabar manęs neišduotų Evai, nes tuomet viskas žlugs.