Mylėsiu Tave Amžinai

52 DALIS

Simonos akimis

Kajus iš čia išeidamas pasirašė velnio sutartį su manimi. Dar pasigailės, kad atsisakė ir toliau bendradarbiauti su manimi. Vis dar toje pačioje vietoje sėdėdama, mąsčiau ką dabar daryti. Galvok Simona, juk visada žinai, kaip išsisukti iš padėties. Tuomet staiga prisiminiau, kad Tomas kambary ant naktinio staliuko šiandien paliko savo telefoną. Buvau visiškai įsitikinusi, kad vis dar turi Evos numerį ten. Nuėjusi į miegamąjį, kaip tik jį ten ir radau. Surinkau Evos numerį ir ji iškart atsiliepė lyg laukdama šio skambučio. Keista mergiotė.
- Sveika. Nepagalvok nieko, čia skambina Simona, dabartinė Tomo mergina. Kadangi neturiu tavo numerio, o čia pat gulėjo mano vaikino telefonas, buvau įsitikinusi, kad vis dar būsi išlikusi tarp jo adresatų. Skambinu norėdama tave pasikviesti pas save į svečius, nes noriu apie šį tą pasikalbėti. Neišsigąsk, bent jau man tai nėra nieko rimto, tačiau po to, ką pasakysiu, tavo gyvenime gali apsiversti viskas.
- Puiku. Galiu atvažiuoti. - Ji kalbėjo piktai. Žinojau, kad manęs nekenčia už tai, kad vėl atmušiau ją nuo Tomo, bet juk nelemta jiem buvo būti kartu, tik dar nesubrendelė to nesuprato.
- Ar gali atvažiuoti dabar? Dar nėra taip vėlu, manau mama turėtų tave išleisti.
- Kaip šmaikštu. Dabar aš laukiu atvažiuojančio Kajaus, todėl manau, jog šiandien apsilankyti tavo purvinuose apartamentuose laiko neturėsiu.
- Eik jau. Turbūt juokauji. Kajus ką tik išėjo pro mano duris. Apturėjome puikią valandėlę, todėl sakė, kad važiuos namo ilsėtis.
- Ką? Negali būti, jis man skambino prieš penkias minutes ir sakė, kad atvažiuoja.
- Na matyt jis tau melavo. Geriau atvažiuok šiandien, aš tavęs lauksiu. Iki ir saugaus kelio, nepadaryk dar vienos avarijos.
Nutraukiau pokalbį, kad nereikėtų toliau klausytis šlykštaus jos balso. Na Kajau, žaidimas dar nesibaigė, jis tęsiasi, tik šiek tiek pasikeitė taisyklės. Rizikavau, kad ji ims ir viską papasakos Tomui, tada tarp manęs ir jo viskas bus baigta, o aš negaliu leisti, kad taip atsitiktų, todėl kaltę versiu Kajui, jog tai jo planas buvo, o ne mano. Tokiu atveju, ji nesikiš į mano ir Tomo santykius ir mes galėsim toliau ramiai gyventi, o jie tegul kenčia, taip, kaip aš siekiau. Iš pradžių pasitikėjau Kajumi ir maniau, jog pakeisiu jį taip, kad būtų panašus į mane, bet, rodos, tai kalaitei pasirodžius jo gyvenime, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Taigi dabar man viską reikia apversti taip, kaip buvo.
Po daugiau nei pusvalandžio sulaukiau skambučio į duris. Prieš atidarant duris, akyse jau iškilo jos atvaizdas, kai paskutinį kartą ją mačiau, mes vakarieniavome restorane keturiese. Jau tada apie ją susidariau nekokią nuomonę ir jos tikrai nekeičiau ir nekeisiu. Vos tik atidariau duris, pamačiau merginą, visą įtūžusią ir tuo pačiu baisiai nusivylusią. Ji įsiveržė pro mane lygiai taip pat, kaip tai šiandien padarė Kajus. Na ir įžulumas, atėjo lyg į savo namus.
- Nagi šnekėk, - vos ne riktelėjo atsisukusi į mane ir sukryžiavusi ant krūtinės rankas. Taip daro Tomas, kai supyksta, pagalvojau. Nuo tos minties nusišypsojau ir, rodos, tai ją dar labiau suerzino. - Ko šypsais? Sakei nori pasikalbėti, tai kalbėk, aš laukiu, nes pati tikrai neturiu ką tau pasakyti, tik paklausti, kas po velnių čia vyksta.
- Pirmiausia, kai ateini pas ką nors į svečius reikia pasisveikinti. Šiuo atveju, aš neseksiu tavo pavyzdžiu ir būsiu mandagi, nes pati tave čia pasikviečiau. Sėskis ir jauskis, kaip namie. - Nuėjau į virtuvę ir ten iš spintelės išsitraukiau viskio bei kelias stiklines. - Viskio?
- Dėkui, bet nesu nusiteikusi gerti alkoholį. - Atsisėdo ir toliau stebėjo mane, ką aš darau. Nė nesiteikė apsidairyti ir pasmalsauti, pas ką ji lankosi. Matosi, kad atėjo tik su reikalu čia.
- Ką gi, tuomet gersiu viena. - Įsipyliau į stiklinę viskio ir gurkštelėjau. Mačiau, kad ji tik ir laukia, kol pradėsiu šnekėti, o mano lėti veiksmai ją tik erzino, o tai mane linksmino. - Matau, kad nenustygsti vietoje, kol aš ką nors pasakysiu. Tuomet atsipalaiduok, nes ką išgirsi, nėra labai gerai. Tikrai nenori išgerti? - Ji tik papurtė galvą. Keistuolė. - Na žinai. Mudu su Kajumi šis tas sieja. - Nutilau, kad stebėčiau jos reakcija. Eva suraukė antakius ir jos akyse pamačiau besitvenkiančias ašaras. Na jau ne, tegul net negalvoja pradėti verkti mano namuose.
- Tęsk. - Teištarė pro sukąstus dantis.
- Jūs juk artimi vienas kitam, tiesa?
- Na taip, gi mes draugaujame. - Atrodė kiek sutrikusi. To ir siekiau.
- Bet deja, jis neatrodo toks geras berniukas. Manau yra tau pasakojęs istoriją, kaip jį paliko mergina, dėl Tomo. Tai buvo žiauru. Toji panelė Kajui tiek daug reiškė, jis jau manė, kad neužilgo pasipirš jai ir jie pagaliau susituoks. Bet taip neįvyko, kai sužinojo, kad ji miega, su jo broliu. Įsivaizduok, kaip jam buvo skaudu. Jis metus su puse baisiai dėl to graužė save, buvo paskendęs alkoholyje ir niekaip negalėjo pamiršti to, kas nutiko, kol sutiko mane. Aš jį ištraukiau iš tos begalinės depresijos, kuri, rodės, nė nesiruošė palikti vargšo vaikino. Viskas kas mus siejo - seksas ir ilgi pašnekesiai, per kuriuos aš apie jį sužinojau daugiau, nei dabar žinau apie Tomą. Bet esmė, kad aš besąlygiškai myliu savo vaikiną, o Kajui tik padėjau išbristi iš savo problemų ir pradėti gyventi naują gyvenimą. Ir štai pasirodai tu. Savaitei laiko atimi iš manęs mano gyvenimo meilę, įsileidi jį į savo gyvenimą ir tuomet bandai jį sugadinti jam ir sau avarijos būdu. - Turėjau apsimesti, kad man taip pat liūdna, vos teįstengiau sukaupti ašaras akyse. Seniai verkiau, todėl tai buvo labai sunku. Nutilau minutei, kad "sukaupčiau" visas jėgas ir toliau galėčiau šnekėti. - Kajus, norėdamas man atsidėkoti už pagalbą jam, nusprendė, kad reikia padėti man. Stengėsi suvilioti tave, kad pamirštum man brangiausią žmogų pasaulyje. Ir.. - nutęsiau. - Ir pameni tą įvykį su tavo geriausia drauge? - Ji tebežiūrėjo į mane sutrikusi ir išsigandusi ašarų kupinomis akimis. Atrodė, kad tuoj pradegins skylę mano galvoje, bet stengiaus į tai kreipti mažiau dėmesio, kad galėčiau kuo greičiau užbaigti šiuos pašnekesius. Ji linktelėjo atsakydama į mano klausimą. Ar ji žino nors vieną žodį? Dar kiek patylėjusi tęsiau. - Tai irgi buvo Kajaus darbas. Jis suvertė visą kaltę Tomui ir tik tam, kad tu baisiai ant jo supyktum ir nebenorėtum daugiau gyvenime matyti. Aš.. aš žinau, kad blogai dariau viskam šitam pritardama, bet supratau, kad nebegaliu daugiau gyventi mele. Vis kildavo idėjo pasakyti viską Tomui, bet pagalvok, kaip jis įsisiautėtų ir pradėtų niršti ant savo brolio. Tarp jų prasidėtų tikras karas. Bet jie abu man rūpi, todėl nenoriu, kad kuris nors iš judviejų nukentėtų. - Pagaliau pasakiau viską ką norėjau ir laukiau, kol Eva pradės šnekėti, bet ji tik tylėjo, šįkart nuleidusi galvą. - Ar viskas gerai? - Ji tik papurtė galvą, staigiai atsistojo ir išbego pro duris nieko man nepasakiusi. Tikrai mandagi panelė, net nepadėkojo už visą tiesą, kurią jai pasakiau. Dabar brisk pats iš savo problemų, Kajau, šįkart rimtai prisidirbai. Žinosi, kaip prasidėti su manimi.