Never give up ✔

2 - Ji tiesiog gyvena

Aš niekur neskubu, tai vis dar nuobodu

Akimirkos kai tėtis namie. Vaikšto, apžiūrinėja kaip kas pasikeitę knisa. Nežinau kas jam pasidarė, bet jis zuja šiandien kaip didžiausias keistuolis, tai iš vieno kampo, tai į kitą.

-Mėja, ar tu bent kada nors tvarkaisi? Ar tu iš vis būni namie? Atrodo, kad tu nieko nevalgai?-Tėvas visą dieną man burbėjo panašius dalykus, o tada nutiko dar kai kas neįtikėtino.. Jis privertė mane eiti iki parduotuvės.. To niekada nebūdavo, todėl nepatenkinta ėjau per balas link kvailos parduotuvės.. Prisiminiau, kad turiu ausines ir jas susikišau į ausis. Eilinį kartą klausiausi rusiškų dainų apie sunkumus, kai kurios iš jų apie meilę. Atvirai, tai kažkaip norėjosi užsitraukti dūmo, bet nepasiėmiau nieko. Turiu tik vieną tabletę, bet ir jos šiandien kažkaip silpnai veikia, tai geriau pasiliksiu vėlesniam laikui.

Pasiekusi parduotuvę, atidariau jos duris įžengiau į vidų ir kaip savo gyvenimo valdovė nuėjau į mėsos skyrių - žuvies paimti.

Pasilenkiau prie šaldytuvo durelių ir atvėriau jas. Viena neįtikėtinai gražus karpis man pamerkė akis. 'Na tu ir šaunuolė.. Na tu ir gražuolė.. Gera Mėja' Ji čiulbėjo - kaip koks paukštelis. O kita kaip kokia rupūžė 'Bjauri tu, bjauri Mėja. Nematai kas darosi tau. Nematai į ką pavirtai. Mergaite, tu pražūsi.'

-Kokia tu pamokslinga..-Pavarčiau akis ir išsitraukiau karpį ir palikau tą rupūžę ten tupėti. Žinos kaip man aiškinti.

Būdama labai protinga prasisukau pro saldainių skyrių ir prisirinkau savo mėgstamų guminukų, taip pat pasiėmiau' tik tak'. Bus kur susidėti tabletes. Realiai, tėvas turbūt galvoja, kas aš tik ant 'tik tak' gyvenu. Nors kažin ar jis iš vis ką nors galvoja. Kažin ar aš jam bent kiek rūpiu?

'Mea, tu rūpi man'-Vėl tas karpis pradėjo su manim kalbėti, man einant prie kasos. Aš padėjau prekes kol ji suskaičiavo dar pasidairyti spėjau. 'Mea, pažiūrėk į mane.. Mea!' Įsivaizduoti sunku, koks keistas šis bambantis kažką - Karpis. Padavusi pardavėjai pinigus pasiėmiau kelias tabletes ir apsimetusi, kad tai 'tik tak' susikišau į burną.

'Kokia tu protinga, Mea.. Vartoji ir kaifuoji.. Vartoji ir esi laiminga' Ji ir toliau kalbėjo su manimi. Kokia ji kalbi. Geriau pagalvojusi nukišau ją į maišelio galą, o tada atsidususi ėjau gerai žinomu keliu link namų.

/Zack/

-Atvykai!-Tėvas paspaudė man ranką, o mama nebūtų mama jei neapsikabintų kaip mažo vaiko.

-Mama..-Suurzgiau.. O ji tik vaikiškai nusišypsojo.

-Juk pavalgysi pas mus?-paklausė abu vienu metu..

-Na, manau, kad pavalgysiu.-Nusijuokiau, tėvas persimetė per mamos petį ranką ir meiliai į ją pažiūrėjo

-Einu į vidų, o jūs pasiburkuokit.-Nusijuokęs nulėkiau į namus, kuriuos palikau jau seniai. Pripažinsiu buvau vėjavaikis, kol man neatsidarė puiki proga. Nuo tada man pradėjo sektis ir su tėvais sutariu žymiai geriau.

Viduje buvo šilta, todėl pasikabinau paltą ant pakabos, nusimovęs batus atsisėdau ant kėdės prie stalo. Mama iš ties pasistengė. Stalas nukrautas tiek visokių valgių ir skanėstų, kad net įėjus į vidų, nenorėdamas pajunti tą svaiginantį naminio maisto kvapą. O aš, turiu pripažinti, seniai jo bevalgiau.

-Na ir ką manai?-Tėvas ir mama grįžo ir atsisėdo prie stalo. Jų lūpos kiek paburkusios.. Na man jau viskas aišku.

-Jūs čia dėl manęs tiek stengėtės?-Paklausiau ir pažvelgiau į rankinį laikrodį. Mama atsiduso ir susižvalgė.

-Gal tiesiog norim, kad dažniau grįžtum. Nenorėtum šiandien pasilikti pas mus?-Pjaudama vištienos gabalą kalbėjo mama, tada įdėjo jį man į lėkštę.

-Aš nelabai turiu laiko.-Atsikandau kąsnio.

-Zack, o tu nemanai, kad tau reikėtų susitūpėti?-Mama tiesiai šviesiai paklausė, o aš paspringau.

-Lile..-Tėvas ranka užsidengė veidą.

-Tai jūs mane pasikvietėt tik dėl to..-Aš atsidusau ir padėjau šakutę į lėkštę.

-Na tu vis dar vienas.. Aš gal jau apie vaikus galvoju..-Mama atsiduso. Labai ji jautriai tuo metu kalbėjo, o vėjas už langų daužantis juos, kaip su plaktuku, nepadėjo mums išlaikyti ramios tylos.

-Aš dar jaunas, mama. -Ji pažiūrėjo į mane surauktu veidu, o tėvas tik stebėjo kas vyksta.

-O aš jau noriu būti močiute.-Rėžė tiesiai šviesiai. Dabar jau tėvas pametė šakutę ant stalo.

-Bet aš dar nenoriu. Aš gal iš vis nenoriu vaikų. Ar tai neturėtų būti mano sprendimas?-Pats nepajutau kaip mano balsas keitėsi į irzlesnį, bjauresnį ir šiurkštesnį. Mama su tėvu žiūrėjo į mane sunerimę. Aš nesuprantu ar ji tik dėl to norėjo, kad atvažiuočiau? Dėl kažkokių vaikų.

-Bet aš noriu anūkų.. Nagi Zack, tu žinai tai.. Juk tu gali pasistengti dėl manęs.-Ji suburbėjo. Aš neiškentęs atsistojau ir vos su kumščiu nepaleidau į stalą.

-Mama, pasakiau ne. IR viskas.-Griežtai tariau. Ji nuleido galvą ir pradėjo verkti. Aš kiek nustebau, o tėvas priėjęs prie jos apsikabino ir rankos mostu parodė man dingti.

Praeidamas pro koridorių pažvelgiau į nuotrauką visos mūsų 'šeimos'. Žmonių kurie anksčiau buvome. Tas momentas kai Niall nors ir be Dianos buvo laimingas ir Mea buvo gana laiminga. Šalia Maisie ir Louis, o toliau ir tėvas su mama, ir Mikala su Harry. O vėliau kita nuotrauka Diana su mano mama. Tada galiausiai mano nematyta nuotrauka. Kaip aš ir Mea sėdime šalia vienas kito ir juokiamės iš kažko. Kas pagavo šitą nuotrauką? Kodėl niekada jos nemačiau?

-Ką čia darai?-Tėvas priėjo prie manęs. Pažvelgė į tą pačią nuotrauką į kurią aš žiūriu ir atsiduso. Kambaryje stovėjome vieni ir visiškai nekalbėjome.

-Kaip mama?-Paklausiau. Jis pakraipė galvą į šonus.

-Pastaruoju metu ji labai daug verkia. Ji verkia net naktimis, apsimeta, kad viskas gerai, o aš žinau, kad ne.-Po savo žodžių jis trūktelėjo pečiais.-O tu ką čia veiki?-Pridūrė.

-Iš kur gavote šitą nuotrauką?-paklausiau ir parodžiau į tą pačią mano ir Mėjos nuotrauką. Keista nuotrauka, bet joje tiek daug linksmų emocijų.

-Ją nufotografavo Diana.-Tėvas trūktelėjo pečiais. -O kada nežinau, pasirodo, kad ji buvo parašiusi mums laišką. Aš perskaičiau savajį, bet tavo mama nedrįso.

-Kaip laikosi kiti?-paklausiau pagaliau to klausimo apie kurį nemąsčiau seniai.

-Nežinau. Mikala su Harry daug pykstasi tai taikosi, mes visai gerai. Louis nemačiau seniai, o Niall bendrauja su tokiu Liam. Kiek mačiau jį realybėje jis su manimi beveik nekalbėjo, bet neatrodė puikai. Jis tiesiog mėgina kabintis į gyvenimą visomis jėgomis...-Tėtis norėjo tęsti, bet aš jį pertraukiau.

-O kaip Mea?-Paklausiau ir pats nežinau kodėl.

-Ji.. Na nežinau. Ji tiesiog gyvena. Vienus metus net nėjo į mokyklą, buvo nusiritusi žemyn, bet Niall šiek tiek atsigavo, tad dabar ji turi baigti paskutinę klasę. -Aš pasiėmiau savo telefoną į rankas ir išsiunčiau žinutę sekretorei 'Rytoj nebūsiu'.