Never give up ✔

74 - kaip tikri vaikai.

Zack išėjus suvokiau, kad esu jo kambaryje, kuriame praktiškai niekada nebuvau. Smalsumas nugalėjo ir aš ėmiau knistis po jo daiktus.

Tai buvo kiek beviltiška. Vaikino kambarys labiau priminė viešbučio kambarį, baltomis sienomis ir keliais augalais. Tiesa,  jo kambarys labai didelis ir jam beproto trūksta jaukumo.

Dūsaudama iš spintos išsitraukiau Zack sportines kelnes ir jas apsivilkau.  Niekada nemačiau, kad jis jas nešiotų, tad nemanau, kad pasiges. Pasijungusi naktinę lempą, buvusią prie lovos, įsitaisiau joje.

Jau beveik snaudžiau, kai juodaplaukis su trenksmu grįžo. Vos jis pravėrė kambario duris iš karto atsistojau ir sukryžiavau rankas po krūtine. Zack trumpai žvilgtelėjo į mane, o tada atsidaręs spintą ėmė ją apžiūrinėti.

-Ar tai mano kelnės?-Ramiai paklausė
ir pirštais keliavo per marškinių sagas.

-Na taip.-Trūktelėjau pečiais ir jau ketinau eiti prie durų, bet jis pasiėmęs marškinius išsmuko ir užtrenkė duris prieš mano veidą. Vėl.-Zack!-Sucypiau.

Jis nieko neatsakė. Išgirdusi, kad užsitrenkė laukinės durys, supratau, kad juodaplaukis vėl išėjo.

-O dabar tai pasigailėsi...-Apsidairiau jo kambaryje. Pirmiausia ir išvertusi rūbus ėmiau juos draskyti. Pripažinusi, kad neturiu tiek jėgos, kad galėčiau sudraskyti juos visus ėmiau ieškoti žirklių. Žirklių neradau, tačiau radau mažą peiliuką. Visiškai sudraskiau jo rūbus, tada peiliu išraižiau spintos duris. Ištraukinėjau stalčius, ant žemės numečiau visus vazonus, o sienas apipaišiojau su dantų pasta. Tiesa, dantų pasta ištepiau ir jo lovą.  Kambaryje greičiausiai nebeliko mano nepaliestos vietos. Kol viską padariau užtrukau kelias valandas, tad slapčia vyliausi, kad Zack greit grįš.

Mano norai išsipildė ir jau po kelių minučių išgirdau kažką lipant laiptais. Zack atrakino duris. Užmetė vieną akį į mane, tada nusisuko. Po kelių sekundžių vėl atsisuko.

-Labas, brangusis.-Pamojavau jam. Juodaplaukis išliko rimtas. Jis apsisuko ir išėjo iš kambario, maniau, kad vėl užrakins, bet jis patraukė į mano kambarį.

-Zack!-Surėkiau. Mano rūbai jau buvo jo rankose. Jis pagaliau išspaudė šypseną ir išlėkė iš namo. Po kelių sekundžių grįžo tuščiomis.

-Žinai, galėčiau suversti tavo kambarį, bet jis priklauso man. Tad geriau nuskriausti tave.-Pašaipiai nusišypsojo ir ėmė lėtai eiti link manęs, o aš trauktis nuo jo.

-Ką tu darysi?-Likau nesupratusi.

-Kaip tai ką?Nurengsiu tave..-Pašaipiai nusijuokė ir suėmė mano maikės kraštus. Bandžiau priešintis, bet viskas nuėjo šuniui ant uodegos. Galiausiai likau ir be maikės ir be kelnių. Zack sudraskė juos abu.

Nepatenkinta į jį pažiūrėjau. Jei aš nuoga, reikia nurengti ir jį. Nežadu viena vaikščioti po apatiniais.

Susinervinusi nuėjau iki virtuvės ir apžiūrėjusi šaldytuvą išsitraukiau pomidorų padažą. Juk jis nevaikščios su purvinais rūbais? Bent jau aš nusirengčiau.

Į padažą pripyliau šiek tiek vandens, kad būtų skystensis ir atidariusi jį patraukiau link nugarą atsukusio Zack.

-Juodaplauki,-Nusijuokiau. Jis lėtai atsisuko. Šliūkštelėjau padažą ir jam vis dar nesusivokus nulėkiau į savo kambarį, kuriame užsirakinau kelioms valandoms.
>>
Išdrįsau išlysti tik po kokios valandos. Juodaplaukis tuo metu sėdėdamas tik  su apatiniais žiūrėjo televizorių.

-Aš nekerštausiu. Gali ateiti.-Išgirdęs mano žingsnius sumurmėjo. Lėtai priėjau prie jo ir įsitaisiau šalia. Atrodo, ankstesnio barnio net nebuvo.

-Ką čia žiūri?-Paklausiau ir žvilgtelėjau į televizoriaus ekraną. Zack permetė ranką per mano pečius, o mane priglaudė prie savęs.

-Kažkokį filmą rodo.-Atsakė. -Žinai, mes elgiamės, kaip tikri vaikai. Be to, atsiprašau, kad užrakinau.-Pabučiavo mano kaktą.

-Atsiprašau, kad nuėjau pas Dereką ir gerokai pagrąžinau tavo kambarį.-Nusijuokiau sakydama paskutinius žodžius.

-Nieko tokio viską pati ir sutvarkysi.-Jis irgi nusijuokė. Aš pasižiūrėjau į jį.

-Rimtai?-Suverklšenau. Zack pabučiavo mano skruostą.

-Tai aišku. Manai viską taip ramiai paliksiu?-Turiu pripažinti, kad tikrai tikėjausi, kad jis pats jį susitvarkys. Juk jis mane užrakino.

-Ką gi.-Nusijuokiau.-Juk Reičelė mus kvietė vakarienės poryt.-Prisiminiau.-Man reikia rūbų.

-Negausi.-Jis trūktelėjo pečiais.

-Užsisakysiu internetu.-Pavarčiau akis.

-Neturi kompiuterio, telefono.-Pašaipiai nusišypsojo.

-Puiku.-Nuėjau į savo kambarį ir pasiėmiau piniginę.-Einu šitaip.

-Eik.-Zack žinojo, kad neišdrįsiu. Būtent tai mane sunervino dar labiau. Dabar aš tikrai tai padarysiu.

Priėjusi prie durų trumpai žvilgtelėjau į juodaplaukį. Jis net nesureagavo. Atsidariusi duris išėjau į lauką. Pripažinsiu jau darėsi šalta. Ypač būnant su tokia 'apranga'.

-Palauk.-Jis perlipo savo principus.

-Na?-Patenkinta į jį atsisakiau. Jau tikėjausi, kad mano planas išdegė.

Juodaplaukis nuplėšė mano liemenėlę, o tada grąžino jos skutelius. Greitai nubėgau į vidų, kol niekas nepamatė mano krūtinės.

-Tu idiotas!-Ėmiau jį daužyti su tais pačia liemenėle, kurią jis sugadino, kai jis grįžo.

-Nurimk.-Jis trūktelėjo pečiais ir atsisėdo prie televizoriaus.

Plaukais užsidengiau krūtis ir atsisėdau šalia juodaplaukio.

Vaikino žvilgsnis karts nuo karto sustodavo ties mano krūtine.

-Nežiūrėk.-Suburbėjau.

-Tai apsirenk.-Jis trūktelėjo pečiais.

-Tai nereikėjo suplėšyti mano liemenėlės.-Pavarčiau akis.-Be to, nieko įdomaus nesitikėk. Tau tokie dalykai uždrausti keliems mėnesiams.

-Pažiūrėsim.-Juodaplaukis mirktelėjo.

-Idiotas.

-Nepaisant visko, tu vis tiek mane myli.-Jis nusijuokė.

-Taip, kartais tikrai to gailiuosi.-Atsidusau. Juodaplaukis apkabino mane ir prispaudė prie savęs.

-Turiu pasiūlymą.-Sušnabždėjo.

-Kokį?-Pakėliau galvą. Tuo pasinaudojęs jis apdovanojo mane bučiniu.

-Ar eisi su manimi į pasimatymą?

-O mums jau ne per vėlu?-Nusijuokiau.

-Žinoma, ne.-Jis irgi nusijuokė.-Be to niekur niekada tavęs nenusivedžiau.

-Bet man ir nebūtina. Man gerai ir taip, kaip yra. Svarbu su tavimi.

-Jokių atsikalbinėjimų.-Zack pabučiavo mano kaktą, o aš nutilau.

Melavau čia paskutinės dalys :'))) Kadangi vieną veiksmą iškirpau, dalys sutrumpėjo.
O jūs jaučiat, kad šiandien rugsėjo pirma ir vėl pradėsim eit į mokyklą?
Viskas, kas man liko, tai palinkėr neužmigt per pamokas :D