¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
-Sveikas.-Pasisveikinau su Zack iš paskos tempdama lagaminą. Jis pakėlė akis nuo telefono, o tada akimis nusileido mano kūnu. -Tu nusikirpai plaukus?-Pirštais suėmė vieną plaukų sruogą. Šiek tiek sutrikau nuo tokio jo poelgio. -Um. Taip.-Aš iš ties vakar nusikirpau plaukus iki pečių ir pagyvinau spalvą. Pamaniau, kad reiktų pagaliau atsinaujinti. Nauja šukuosena suteikė man šiek tiek brandos. Nebeatrodžiau, kaip išprotėjusi paauglė . -Tau tinka.-Jis paleido mano plaukus ir grakščiai apsisuko. -Eime.-Pakeitė temą. Nužvelgiau įprastinį jo stilių. Džinsai ir marškiniai. Turiu pripažinti, kad nebegalėjau jo įsivaizduoti kitokio. Jis atrodydavo ir prabangiai, ir žaismingai. Ypač tos prasegtos kelios marškinių sagos, kurios nuodėmingai apnuogindavo jo tvirtą krūtinę. Zack sustojo, o aš atsitrenkiau į jį. Rankomis įsirėmiau į jo nugarą, kuri įsitempė. Pajutau, kad jo kūnas labai karštas. -Atleisk.-Atsiprašiau ir apsimečiau, kad nepajutau tos keistos kibirkštėlės krūtinėje. Atsitraukiau nuo jo. Jis irgi nutilo. Leidau Zack viską daryti, kol galų gale atsidūrėm lėktuve. Aš krestelėjau į kėdę prie lango. Zack po kelių minučių atsisėdo šalia. Aš užsisegiau saugos diržą. Po kelių minučių pajutau kažką stebint mane. -Tu nieko prieš jei pamiegosiu?-Jis papurtė galvą į šonus. Užmerkiau akis. Vis dar jaučiau jo deginantį žvilgsnį. Visą tą laiką stengiausi užmigti, bet man nelabai sekėsi. Kadangi skrydis ilgas nusprendžiau pamiegoti vėliau. Kai atmerkiau akis pamačiau Zack vartant įmonės dokumentus. Nenorėjau jo trukdyti. Galiausiai man beliko vienintelis dalykas. Spoksojimas per langą. -Vis dėlto nemiegi?-Paklausė juodaplaukis. Jo balsas buvo tylus. Aš atsisukau į jį. Šiuo metu taip norėjosi, kad jis mane apsikabintų, kad galėčiau atsipalaiduoti jo rankose. Atrodo mes abu nebyliai norėjome to ką turėjome, bet dabar tarp mūsų stovėjo siena ir nei vienas nedrįsome jos perlipti. -Negaliu užmigti.-Sumurmėjau. -Gal ko nors norėtumėte?-Paklausė mergina, kuri vilkėjo mėlyną uniformą. O rankose laikė karutį apkrautą įvairiausiais daiktais. -Aš nieko.-Zack sumurmėjo. -Ar turite ko nors saldaus?-Paklausiau aš. Zack kilstelėjo antakius. -Taip.-Atsakė mergina. -Turime spragėsių.-Pasiūlė. -Ne.-Nesutikau aš. -Guminukų? -Ne. -Sūrelių? -Ne.. -Saldainių? -Ne.-Mergina, akivaizdžiai sutriko.-Nereikia nieko.-Suburbėjau ne itin patenkinta. -Gal norėtumėte ko nors atsigerti tokiu atveju?-Ji stengėsi išlikti rami, tačiau kairė jos akis trūkčiojo ir ji akivaizdžiai parodė savo sutrikimą. -O ko galit pasiūlyti?-Zack vis dar stebėjo mane. -Šampano.. -Jai negalima.-Įspėjo jis. Trūktelėjau pečiais. -Turime kolos..-Šį kartą aš ją pertraukiau. -Norėčiau kolos.-Prieš jai baigiant sumąsčiau. Mergina laimingai atsiduso ir padavė man gėrimą, o tada dingo iš akiračio. Atisukau buteliuką ir prikišau prie lūpų. -Tavo hormonai man primena mano mamą.-Jis tyliai sumurmėjo, aš praktiškai išspjoviau kolą. -Bet aš nesilaukiu..-Kaip vaikas pasakiau. Zack šiek tiek šyptelėjo man, tačiau daugiau nieko nesakė. -Zack.-Sumurmėjau. Jis kilstėlėjo akis. -Iš dalies suprantu kodėl, bet vis tiek paklausiu. Kodėl man negalima šampano?-Kilstelėjau antakius. -Grįžkime į paskutinį kartą, kai prisigėrei. Tada Niall buvo ligoninėje. Žinai, ką tada bandei padaryti?-Spragtelėjo pirštais. -Ką?-Pirštų galais patryniau tvinksinčius smilkinius. -Tu bandei nusižudyti.-Mano lūpas paliko gilus atodūsis, o Zack žiūrėjo į mane neperprantamu žvilgsniu. Atrodo, kad jis ir vėl užsidėjo kaukę ant veido, kad nesupračiau, kaip jis jaučiasi. -Aš geriau pamiegosiu.-Sumurmėjau ir užmerkiau akis. Netrukus pagaliau sugebėjau panirti į miegą.
Šiek tiek nustebau, kai suvokiau, kad miegojau ant Zack peties. Iš karto atsikėliau apsimesdama, kad to nebuvo ir paslapčia tikėjausi, kad Zack irgi miega. Deja, atsisukusi į jį supratau, kad jo žvilgsnis įsmeigtas į mane. Greit nusisukau nuo jo ir stengiausi sutvardyti raudonį ant veido. Nenoriu skubėti. -Kaip aš atsidūriau ant tavo peties?-Paklausiau ir pirštais parodžiau kur. Zack sutelkė žvilgsnį į mano rankas. -Prisiglaudei prie manęs kai miegojai. Be to nežinau ką tu sapnavai, bet kelis kartus sakei mano vardą.-Jis pasakė tai taip ramiai, lyg tai būtų nieko tokio. Aš sutrikau. Greit atsisegiau saugos diržą ir atsistojau. -Aš galėjau tave praleisti.-Zack sumurmėjo, kai jau praktiškai buvau jam tarp kojų. -Viskas gerai.-Mano kojos susipynė. Aš pasvirau link jo. Zack vos spėjo mane sugauti. Viena mano koja atsidūrė pavojingai arti jo diržo sagties. Šią akimirką Zack stebėjo mane, o aš jį. Iš karto supratau, kad mano žandai užkaitę. Aš ką tik užkritau ant jo.. -Jau antras kartas, kai tu atsitrenkei į mane.-Jis vėl užkišo plaukų sruogą man už ausies, tuo pačiu piršto galiuku užkabindamas skruostikaulį ir jį švelniai perbraukdamas. -Atleisk.-Atsistojau ir nubėgau į tualetą. Kelias minutes žiūrėjau į atvaizdą veidrodyje ir ypatingai raudonus skruostus. Tada šliūkštelėjau vandens ant veido. Bandžiau save nuraminti, bet mane tiesiog traukė prie jo. Būdama prie jo imdavau virpėti, o viduje kildavo daugybė emocijų. Jaučiausi, kaip kvailė taip reaguodama, bet nieko pakeisti negalėjau. Kuo toliau tuo labiau pažeidžiama buvau. Negalėjau per ilgai būti užsidariusi tualete, todėl nusprendžiau grįžti prie jo. Šį kartą Zack atsistojo vos mane pamatęs. Greičiausiai nerizikuodamas, kad vėl užkrisčiau ant jo. Aš nuleidau galvą praeidama pro jį, tuo pačiu užuodžiau aštrius jo kvepalus. Tai vėl privertė mano širdį daužytis. Nežinau, kas su manimi darosi, bet aš greitai išprotėsiu. Netrukus su Zack sėdėjome kėdėse nusisukę į skirtingas puses. Žodžiai laikėsi ant liežuvio galiuko, bet nesugebėjau jų ištarti. Taigi taip ir sėdėjau, kol galiausiai vėl užmigau.
Šį kartą mane pažadino ta pati mergina nešiojusi gėrimus. Ji pasakė, kad jau atvykome. Tik po kelių sekundžių suvokiau, kad šį kartą jau miegojau ant Zack kelių. Įdomu kur pabusiu sekantį kartą? Darosi nejuokinga. Zack pirštai buvo įvelti į mano plaukus, o jis pats buvo apsimiegojęs. Jis greičiausiai vis dar nesuprato, kad pabudau. Išsigandusi pasitraukiau nuo jo, tada atsistojau ir pasirąžiau, taip prajudindama sustingusius kaulus, tačiau visą tą laiką išlikau tyli. Nepasakiau nei žodžio, net tada, kai pagaliau išlipome iš lėktuvo. Buvau nustebusi dėl to, kaip tamsu čia buvo. -Nepasimesk.-Man besižvalgant sumurmėjo. Atrodo jis gerai žinojo, kur eiti. Dėl to nusprendžiau, kad jis čia ne pirmą kartą. -Tu čia ne pirmą kartą, tiesa?-Paklausiau. -Taip.-Zack suėmė mano riešą į savo, kai susidūrėme su didesne žmonių minia. Aš dairiausi į juos visus ir suvokiau, kad šios šalies žmonės beprotiškai panašus. Kaip dvyniai. -Dieve, neatsikirčiau nei vieno..-Pati sau sumurmėjau. -Taip tik atrodo iš pradžių, vėliau pastebėsi kokie jie skirtingi.-Perspėjo jis. Kaip suprantu nugirdo ką sakiau. Dar po kelių minučių patraukėm link viešbučio. Kelionė tik prasideda..
