Never give up ✔

51 -Nedirbsi (2)

Tikiuosi supratote, kad prieš šią dalį įkėliau pusę dalies? Buvau labai pavargusi ir nekaip jaučiausi, todėl išspaudžiau pusę  ir  štai kodėl trūko veiksmo :)

Kelias dienas  nesulaukiau nei Zack, nei Semo, todėl pamaniau, kad jis patikėjo manimi ir galutinai nurimau.  Darbe sekėsi šiek tiek geriau. Įsigudrinau ir išmokau, kaip atbaidyti priekabiautojus. Išskyrus kelis vaikinus, kurie pastoviai mus vadino bjauriais žodžiais. Šiek tiek susinervinau vėl pamačiusi jų mašiną.
Jie pradėjo mėtyti bjaurius komentarus mūsų link. Po kelių minučių mėlynų plaukų merginai, kurios vardo vis dar nežinau, kažkas paskambino. Su ja išėjo ir jos draugė, o aš likau viena šveisti mašinos. Stengiausi tai atlikti kuo greičiau.
-Pavalyk viršuj..-Surėkė prie vairo sėdintis vaikinas. Aš užsiropščiau  ant kapoto ir pavaliau tikrai švarų viršų, tuo metu tas vaikinas pasimėgavo gerai vaizdais. Suirzusi dėl to, kad taip nutiko, numečiau kempinę ant kapoto.
-Ramiau..-Vėl pradėjo keiktis. Jis turbūt mano, kad tokie žodžiai užveda. Kadangi merginos vis dar neparėjo, man teko pasiimti pinigus. 
-Pasilenk.-Man atsistojus prie lango surėkė.
-Aš nekurčia.-Dirbtinai nusišypsojau..-Ir nesilenksiu..-Atšoviau. Vaikinas susiraukė. Tuo metu kažkas tiesiogine prasme įlėkė į aikštelę. Tik atisvėrus mašinos durelėms suvokiau, kas jas ką tik užtrenkė ir greitais žingsniais eina link manęs. Meluočiau, jei teigčiau, kad jo veidas nėra raudonas iš pykčio.
Pasinaudojęs mano užsižiopsojimu vaikinas patempė mane palaidinę ir įgrūdo pinigus. Lyg nuplikyta atšokau nuo jo.
-Kas su tavimi blogai?!-Surėkiau. Atsisukusi spėjau pamatyti, kaip Zack sugriebia mano ranką ir ją suspaudžia delne. Jis tai padarė taip grubiai, kad aš vos susilaikiau nenukritusi ant žemės. Viskas ką tuo metu mačiau buvo Zack nugara, o tada jis įgrūdo mane į mašiną ir užtrenkė dureles. Po kelių minučių išvažiavome iš aikštelės. Prisispaudžiau prie durelių, jam didinant greitį.
-Zack..-Buvau išsigandusi. Jis nesustojo viršyti greičio.-Zack, sustok..-Stengiausi išlaikyti ramų balsą. Tuo metu drebėjau taip stipriai, kad  jei  būčiau stovėjusi būčiau dribusi ant žemės. Nužvelgusi savo aprangą timptelėjau savo palaidinę aukštyn. Kaip  tik tuo metu Zack akys nuslydo mano kojomis. Galiu prisiekti, kad tą akimirką jis sukando dantis.
-Zack..-Jis smarkiai viršijo greitį. Tai mane baugino.
-Parvesčiau tave namo, bet noriu gerai aprėkti.-Žodžius ištarė taip šaltai, kad mano oda net pašiurpo. Nurijau gerklėje susidariusį gumulą.
-Nusiramink.-Žodžius skyriau ne tik jam, bet ir sau. Beveik dvi savaites bandžiau susisiekti su juo. Galvojau ką pasakysiu, o dabar jis toks įtūžęs, kad mano galvoje buvę žodžiai išgaravo, kaip dūmas.
-Tu sakai man nusiraminti? Tu nuo proto nušokai?!-Jis nerėkė, bet jo balsas buvo pilnas pagiežos man, o tai net baisiau. Užkišau plaukų sruogą už ausies. Bijau jo. Jis niekada nebuvo toks. Vis labiau nesuprantu, kas su manimi blogai. Kam aš norėjau dirbti? Kodėl būtent ten? Jis gal net pasikalbėtų su manimi, jei nebūčiau pasielgusi impulsyviai.. O dabar aš regiu - venas išokusias ant raumeningų jo rankų, ritmingą, bet per greitą krūtinės kėlimąsį į viršų, mėlynas akis pašėlusiai lakstančias aplink ir piktą jo žvilgsnį. 
Vis dar negaliu atsigauti po to kas nutiko.
Rankomis tvirčiau suspaudžiau dureles ir užmerkiau akis vydama paniką šalin. Bijojau ne tik jo, bet ir to, kad galime užsimušti.
Galiausiai Zack mašina sustojo, taip pat netikėtai, kaip ir užsivedė. Šiek tiek palinkau į priekį, kol Zack tuo metu iššoko iš mašinos ir paėjo toliau.
Bandant atverti dureles suvokiau, kad jis mane užrakino.
-Zack!-Surėkiau išsigandusi. Jis pasuko per gatvę link miško, ignoruodamas kiekvieną mano žodį, kurį išgirdo.-Geriau aprėk mane, bet nepalik... Tik ne vėl!-Surėkiau. Jis sustingo. Nežinau, kaip jis mane išgirdo, tačiau vis dar neatsisukdamas atrakino mašinos dureles. Iššokau iš  mašinos ir pasileidau bėgti link jo. Zack jau buvo spėjęs įžengti į mišką ir pasislėpti jo gilumoje. Pasinaudodama faktu, kad jo msrškinėliai balti greitai jį radau. Pribėgau prie jo, o jis atsisuko ir mane. Nustatęs tą pačią piktą išraišką.
-Tu idiotė...! Nedirbsi ten daugiau..-Pradėjo rėkti ant manęs.-Ar tu žinai kokių kvailių ten prisirenka? Ar matei, kur jis įdėjo tau pinigus?!-Jis pradėjo garsiai rėkti ant manęs, o tada įvėlė pirštus į tankius juodus plaukus.-Tu ką nori, kad jie tavimi pasinaudotų? O gal tau patinka vaikinų dėmesys?-Paklausė ir sukryžiavo rankas po krūtine.
-Nesakyk taip... Aš nenoriu nieko panašaus.-Nuleidau galvą. Nuo jo ledinio balso man jau kaupėsi ašaros. Ypač po tokių žodžių..Kodėl jis pyksta taip stipriai?
-Argi?-Lyg pasišaipydamas pasakė.-Kokio velnio tu iš vis ten dirbi tokiu atveju?-Piktu žvilgsniu perliejo mane, o tada nusisuko nuo manęs ir žvelgė į miško tankmę. Jo krūtinė vis dar smarkiai kilnojosi.
-Žinai, kodėl?-Sumurmėjau suleisdama trumpus nagus į delną. Nukreipiau akis į savo kojas.-Pirmiausia, tai buvo vienintelis darbas, į kurį mane priėmė..-Mano balsas pamažu ėmė virpėti, o Zack nebeatrodė toks įsiutęs.-Antra, aš norėjau pamiršti faktą, kad aš vėl susimoviau..-Pažvelgiau į juodaplaukio akis. Jis atrodė sutrikęs.-Norėjau pamiršti, kad netekau dar vieno žmogaus.. Ir svarbiausia, kad dėl to kalta aš. Aš norėjau užsiimti kažkuo, kad mano širdis neplyštų pagalvojusi apie tai.-Nuleidau balsą. Vaikinas visą tą laiką klausėsi manęs tylėdamas. Jo akys kartais susidurdavo su manosiomis ir tada jis jas nusukdavo.
-Jei sakai, kad tau reikėjo manęs..Paaiškink kodėl ignoravai mane, neleidai man paaiškinti? Jei būtum norėjusi būtum išklausiusi mane...-Jo balsas nebebuvo toks piktas, kaip prieš kelias minutes, tačiau jis vis dar išliko šaltas.
-Aš negaliu to paaiškinti.. Aš tiesiog šventai tikėjau, kad yra taip, kaip manau. Maniau, kad tau nereikia manęs. Nepaisant visko buvau liūdna. Labai liūdna. Aš vis norėjau, kad būtum su manimi.. Kai palygindavau ją su savimi suvokdavau, kad aš tik mergina, kuri buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų.. Aš tik mergina, kuri pastoviai susimauna.. Taigi... Ji buvo geresnė.. Aš žinojau, kad ji geresnis variantas tau..-Tarstelėjau ir pirštais tryniau džinsus. Vis dar laikiau nuleidusi galvą. Negalėjau žiūrėti į jį.. Tik ne į tas piktas akis.
-Dieve...-Zack suburbėjo.-Jei ji geresnis variantas man ar aš būčiau su tavimi dabar? Ar aš būčiau važiavęs čia vos sužinojęs, kad tu ten dirbi? -Paskutinius žodžius jis ištarė, kaip keiksmažodį.-Ar aš būčiau bandęs tiek laiko tau paaiškinti kas nutiko? -Pridūrė jis. Sušniurkčiojau nosimi ir rankomis apsikabinau save.
-Atleisk.-Norėjau žengti žingsnį link jo, bet kojos neatlaikė. Aš suklupau ant kelių.-Atleisk, kad aš tokia beviltiška.-Ašaros ritosi skruostais. Kilstelėjusi galvą per blakstienas pažvelgiau į juodapaukį. Jis suėmė pirštais mano pečius ir pakėlė mane nuo žemės, o tada garsiai atsiduso. Iš jo akių matėsi, kad jis svarsto.
-Aš tik noriu, kad tu žinotum, kad negali šitaip elgtis.. Aš ėjau iš proto, kai tu mane ignoravai.. Nenoriu dar kadanors taip jaustis. Geriau išklausyk mane iš kart..-Jis atrodė nurimęs, o gal labiau susitvardęs.
Zack dviem šaltais pirštais kilstelėjo mano smakrą, o tada švelniai nuvalė ašaras nuo mano skruostų.-Ir ką man su tavimi daryti?-Savęs paklausė ir nubraukė plaukų sruogą nuo veido. Man buvo nejauku, žinant, kad jis mato paraudusį ir nuverktą mano veidą.
-Atleisk..-Sumurmėjau, jis kelias minutes svarstė.
Galiausiai jis apsikabino mane.