Never give up ✔

52 -Sutik..

Praeitoje dalyje, kaip ir baigėme pirmą skyrių - Atsigavimą. Tai dabar pradėsime antrą.
Be to ši dalis trumpesnė, kadangi vakar gavote beveik dvi dalis .  Be to kaip žinote dalį turėjote gauti tik rytoj.

-Pasakysi mano tėčiui?-Paklausiau Zack, kai po pokalbio grįžome į mašiną. Tarp mūsų vis dar vyravo keista atmosfera, lyg norėtume kažko daugiau, bet nedrįstame gadinti to ką šiuo metu turime. Geriau šitaip nei matyti jo piktą žvilgsnį.
-Ne..-Zack papurtė galvą. Akimirką atsilošė kėdėje, o pirštus įvėlė į plaukus garsiai atsidusdamas.-Tu turėsi pasakyti jam pati..-Įspėjo jis.
-Arhh..-Urgztelėjau. Zack iškart įspėjo mane žvilgsniu ir man beliko tik linktelėti jam.
-Be to.. Jei sužinosiu, kad grįžai į tą darbą tau geruoju nesibaigs.-Įspėjo vėl. Aš atsidusau ir patogiau įsitaisiau kėdėje.
-Negrįšiu, nebijok.-Pirštai suėmiau savo plaukų sruogą ir pradėjau su ja žaisti.
-Be to..-Zack pradėjo. Aš būsiu labai užsiėmęs kelias dienas. Taigi kai atsilaisvinsiu aš pats su tavimi susieksiu.-Geras ženklas - pamaniau. Atsidusau. Norėjosi paklausti kuo jis bus užsiėnęs, bet bijojau, kad juodaplaukis mane supras ne taip ir mes vėl susiriesime.
Kai Zack pagaliau sustojo vietoje, aš pasimečiau. Nežinojau, kaip su juo atsisveikinti derėtų.
-Na.. tai.. Iki.-Tyliai pasakiau ir apsisukusi bandžiau atidaryti mašinos dureles.-Am..-Visa išraudusi atsisukau į jį. Pasirodo, jis visą tą laiką mane stebėjo.-Gali padėti?-Jaučiausi labai nejaukiai. Zack vis dar išlaikė neutralią išraišką. Po kelių sekundžių jis pasilenkė ir tą akimirką, kai jo pirštai atidarė dureles, aš spoksojau į jo veidą ir laikiau sulaikiusi kvėpavimą, nes po velnių jis buvo taip arti manęs, kaip ilgą laiką nebuvo.
-Ačiū.-Jam atsitraukus padėkojusi  išlipau iš mašinos. Vaikinas vis dar stebėjo mane.
-Dureles mokėsi uždaryti?-Paklausė. Jo veida papuošė vos įmatoma šypsena. Aš paraudau.
-Taip..-Numykiau. Paskutinį kartą į jį dirstelėjusi uždariau dureles  ir nuėjau namo.
Įžengusi į vidų pirmiausiai susiradau tėtį. Jis nužvelgė mano aprangą, kurios vis dar nespėjau pasikeisti, ir susiraukė.
-Noriu tau kaiką pasakyti.-Tėtis linktelėjo, o aš pradėjau pasakoti apie darbą. Netrukus jis pradėjo ant manęs rėkti, o galiausiai privertė eiti į kambarį ir pamąstyti ką blogai padariau. Nors mudu ir apsipykome, jaučiausi geriau viską išaiškinusi.

Praėjo kelios dienos. Sėdėjau svetainėje ir valgiau čipsus. Mano rankos buvo riebaluotos, o aš pati buvau apsivilkusi tik didelį džemperį su kapišonu. Kojas laikiau prispaudusi prie krūtinės, todėl puikiai matėsi, kad jos nuogos. Ir štai tą akimirką juodaplaukiui įėjus į  vidų, aš paspringau čipsais ir nuleidau galvą. Turiu omenyje, Zack, kuris visada susitvarkęs, yra čia. Net dabar jis vilki  baltus marškinėlius ir šviesius džinsus.  Ant jo veido neliko, nei mažiausio požymio, kad čia galėjo būti barzda, o jo akys buvo kur kas laimingesnės nei paskutinį kartą. Be to jis apsiskuto šonus, o viršuje plaukus, kurie buvo pakankamai ilgi, kad jis juos galėtų susirišti, paliko, o tai darė jį labai patraukliu.
-Palauk.-Man bandant iš čia pasišalinti, Zack mane sustabdė. -Man reikia su jumis pasikalbėti.-Parodė į mane ir tėtį.
-Aš tik rankas nusiplausiu.-Sumurmėjau ir žaibiškai nulėkiau į virtuvę. Pirmiausia, bandžiau pasinaudoti bet kokiu atvaizdu, kad galėčiau apsitvarkyti.. Deja, tai sekėsi ne itin gerai. Atsidusau ir padėjusi traškučius į spintelę nusiploviau rankas, o tada nuėjau į svetainę. Zack sėdėjo ant vienos sofos ir pirštais barbeno ritmą į kelnes, o tėtis sėdėjo prieš jį ir stebėjo jį su šypsena. Vis dėl to atsisėdau prie tėčio, o tada kojas užsimečiau ant sofos.
-Taigi?-Paraginau juos. Zack įrėmė alkūnes į savo kelius, taigi jis šiek tiek pasilenkė link mūsų.
-Kadangi aš atleidau Seliną, -Skyrė žvilgsnį man.-man reikia naujos sekretorės.
-Kodėl ją atleidai?-Sumurmėjau. Aišku, džiaugiausi tuo, bet nesitikėjau.
-Puikiai žinai.-Zack įspėjo. Atsidusau. Geriau šios temos neliesti.
-Tęsk.-Tėtis atrodė sutrikęs.
-Aš niekur nerandu sekretorės, o manęs laukia kelionė į Japoniją..-Jau pradėjau numanyti, ką jis pasakys.-Suprantat, man reikia bent palydovės. Aš nebežinau, ką daryti. Todėl prašau tavo pagalbos, Mėja. Ir savaime suprantama, jeigu ji sutiks, tavo leidimo, Niall.-Jis pagaliau užbaigė sakinį. Išpūtusi akis stebėjau jį, o jis tuo metu laukė tėčio reakcijos.-Aš ilgai apie tai mąsčiau ir tai kritinis atvejis man. Neturiu ką daugiau daryti.-Jis atsiduso, o tada ranka perbraukė plaukus.
-Kiek laiko ta kelionė truktų?-Tėtis paklausė.
-Savaitę, ne ilgiau.-Zack atsakė. Iš jo akių matėsi, kad jis vylėsi, kad sutiksim.
-Nežinau.. Tai toli.. Tu ją normaliai prižiūrėtum? Žinai, apie ką kalbu.-Zack iš karto linktelėjo.-Gal ir galiu leisti, jei Mėja sutiks.-Tėtis pradėjo žaisti su palaidinės kraštu, o tada jų abiejų akys užstrigo ties manimi.
-Aš juk nemoku jų kalbos.-Bandžiau išsisukti.
-Turėsim vertėją.-Pasiteisino jis.
-Aš juk nieko neišmanau apie verslą arba tokius renginius.-Sumurmėjau.
-Tau beveik nieko ir nereikės daryti. Tik kelis lengvus dalykus.-Susiraukiau. Timptelėjau savo megztinį žemyn.
Jau nebežinojau, ką jam atsakyti. Tiesiog žinojau, kad man ten ne vieta.
-Bet aš juk nežinau jokių manierų.. ar kaip ten elgtis..-Suniurzgėjau.
-Išmoksi, ko nežinai. Mėja, prašau sutik. Man tikrai reikia, kad važiuotum.-Aš atsidusau. Mintyse pradėjau svarstyti pliusus ir minusus. Galiausiai priėjau prie fakto, kad tai mano dėka jis neteko Selinos.
-Kada kelionė?-Sumurmėjau. Ant Zack veido atsirado šypsena.
-Sekmadienį.
-Gerai.. Aš sutinku. Vyksiu su tavimi.-Galiausiai pasakiau. Ir ta  įtempta atmosfera tarp mūsų išsiklaidė, kai Zack garsiai iškvėpė orą.