Never give up ✔

26 -Noriu būti vienintelis jos draugas.

Čia jau trečia dalis, kuri rašėsi labai sunkiai. Mintys woop, bet kai reikia rašyti - tingiu. Begėdė :')))

Nuotraukoje Selina

/Zack/

Rankoje lakiau telefoną, sustojau ties jos adresatu. Skambinti ar ne? Žinau, kad aš kvailys. Supykau ant jos tą vakarą, tuo pačiu noriu, kad ji turėtų draugų, gyventų toliau, bet tuo pačiu.. Aš to nenoriu. Pats nesuprantu kodėl. Noriu būti vienintelis jos draugas. Nenoriu, kad ji suaugtų. Noriu, kad ji būtų maža mergytė ir aš galėčiau ja rūpintis. Aš tikras beprotis. Štai galiausiai susipykau su ja. Iš ties ne tik ja. Sugebėjau susipykti ir su tėvais. Dabar ir mama ir tėvas manęs nekenčia.

Dar kartą pažvelgiau į telefoną savo rankoje ir buvau jau be paspaudžiantis skambinti, kai mamos skambutis mane sutrukdė.

-Zack?-Ji iškart paklausė man net nespėjus nieko pasakyti. Norėjau atsiprašyti jos.

-Mama, kažkas nutiko?-Nustebau.

-Aš tiesiog pagalvojau, kad nenoriu pyktis su tavimi. Atleisk man. Dabar esu tikrai jautri ir tas nėštumas buvo netikėtas ir man. Todėl atleisk man.-Jos balsas lūžinėjo. Net nematydamas jos žinojau, kad ji dabar kandžioja lūpą, o tėtis greičiausiai stovi šalia ir glosto jos petį, suteikdamas jai pasitikėjimo.

Jie visada tokie. Kai susipykstu man paskambina mama, nes ji žino, kad tėvas karštakošis, o prieš ją aš nusileidžiu.

-Ne, mam. Tai tu man atleisk. Pasakiau ko nereikėjo...-Ji atsiduso, lyg laimėjusi.

-Viskas gerai, Zack.-Jaučiau kaip ji šypsosi.-Gal užsuksi savaitgalį?-Pridūrė.

-Taip, savaitgalį jau būsiu laisvesnis. Be to turiu reikalų su Niall.-Atsidusau.

-Su Niall?-Ji susidomėjo.-Tu su juo bendrauji?-IŠ balso atrodė, kad ji nustebo. Nors aš maniau, kad ji žino.

-Na taip..-Numykiau ir ranką įkišau į savo plaukus. Aš visada mėgau su jais žaisti.

-o.. Kaip jis laikosi? Kaip Mėja? Ar ką nors pasakojo? Ar..-Turbūt ji būtų davusi dar daugiau klausimų, bet aš nutildžiau ją.

-Mama, papasakosiu viską kai atvažiuosiu savaitgalį...-Numykiau nei šiurkščiai, nei švelniai.

-Gerai, matau nenori bendrauti. Iki..-Rūsčiai pasakė ir pabaigė pokalbį. Aš atsidusau ir pavarčiau akis. Dabar ji tikrai jautri.

Akies krašteliu sustojau ant to paties adresato, kurį ketinau rinkti. Dabar tikrai paskambinsiu. Įkvėpiau oro ir pasiryžau.

-Zack..-Mano kabinetas prisipildė saldaus vanilės kvapo. Selina buvo mano sekretorė. Ji buvo tikra dama. Visada dėvėjo sukneles ir aukštakulnius. Ji turėjo ilgus tamsiai rudus plaukus, jie buvo garbanoti. Jos akys taip pat buvo rudos. Kiek žinau ji buvo turtingų tėvų dukra, todėl jos nors dirbti pas mane nustebino. Laimei negaliu niekuo skųstis dėl jos. Ji puikiai atlieka savo darbą su popieriais.

-Kas nutiko?-Paklausiau ir užverčiau telefoną. Turbūt šiandien jai nepaskambinsiu.

-Vakarienė.-Ji parodė į prabangų laikrodį ant savo rankos. Iš pradžių nesupratau ką ji turi omeny, bet tada prisiminiau projektą. Šiandien sužinosime ar viskas atsipirks, bet prieš tai vakarienė su rangovais ir pamišusia dama.

Turėčiau paminėti, kad Selina mane lydėdavo ir įvairiausius renginius. Ji buvo dama, visada puikiai atrodydavo ir buvo draugiška, todėl jos draugija man patikdavo. O jai kažkiek patikau aš.

-Einu aš parsiuošti, palauk manęs čia.-Ji pridūrė ir apsisukusi dingo iš kabineto.

-Zack!-Kristina vos nepuolė man į glėbį. Štai, susipažinkite su pamišusia dama. Kodėl aš sakau pamišusia? Nes ji turi nuosavą įmonę, bet stengiasi padėti manajai ir ne dėl bet ko. Jis vis kviečia mane į pasimatymus, ji vis lenda. Man nepatinka tokios moterys, kurios įkyriai lenda pačios. Ji sukelia man diskomfortą, be to ji man per sena. Žinoma ji buvo graži. Juodaplaukė, iš veido neatrodė, kad jai keturiasdešimt. Ji buvo juodaplaukė, kiek tamsesnės odos, mėlynomis akimis, į viršų buvo išsišokę skruostikauliai. Šiuo metu vilkėjo juodą priglundančią suknelę su gilia iškirpte ties krūtine.

-Kristina.-Selina pasisveikino savimi ir davė tą nepatenkintą žvilgsnį.

-Selina.-Kristina linktelėjo. Jos atrodė viena kitai tokios draugiškos, bet iš tiesų tiesa buvo kitokia. Nei viena, nei kita negalėjo pakęsti viena kitos. Tiesa, kad Kristinos nemėgau ir aš. Neturėjau nieko blogo, bet ji buvo įkyri.

-Turėtume eiti prie staliuko.-Atsidusau. Čia buvo daug žmonių, o aš jaučiausi kažkaip ne taip. Šiandien nebuvo jokios nuotaikos, nors ir turėčiau jaudintis jei laimėsiu gausiu daug lėšų, tai daug ką pakeis.

Vis dėlto su komanda įdėjome daug darbo. Tikiuosi jis atsipirks.

-Palauk.-Selina mane sustabdė. Išspaudžiau nedidelę šypseną, kai vienas iš žurnalistų mus nufotografavo. Selina arčiau prigludo prie manęs. Šiek tiek papozavę susiradom savo vietas. Salėje jau buvo susirinkę daug žmonių ir dalyvių. Po dar kelių minučių renginys prasidėjo. Paramos buvo pradėtos dalinti. Kantriai laukiau savo eilės, vis norėjosi iš kišenės ištraukti telefoną ir paskambinti Mėjai.

-Padarykime mažą pertraukėlę.-Vedėjas panešė ir nulipo nuo scenos.

-Aš einu..-atsisukau į Selina. Ji bandė mane sustabdyti, bet galiausiai liko stebėti mano tolstančią nugarą. Nuėjau į koridorių kuo toliau nuo visų. Negaliu ilgiau pyktis su ja. Mes juk draugai.

Susiradau telefone jos numerį. Kelias minutes teko palaukti, kol ji atsiliepė.

-Klausau?-Balsas buvo pridusęs.

-Mėja?-O šaunuolis Zack. Lyg ji pati nežinotų savo vardo. Kartais taip ir norisi trenkti sau per veidą.

-Nežinau ko tu nori, bet aš dabar negaliu kalbėti.-Fone girdėjosi daug balsų, vienas iš jų vaikino. Spėju to paties.

-Meadow!-Pasigirdo vyriškas balsas.

-Iki..-Suurgzgiau. Ji pabaigė pokalbį, o aš paleidau telefoną į sieną. Ji vėl su tuo kiaušiu. Vėl daro kažką ko negali. Ji dar vaikas. Visai nieko nesupranta. Jis ja tik pasinaudos.

-Mėja, tu tikrai moki sugadinti nuotaiką.-Labiau sau pasakiau. Žinoma, telefonas buvo ištižęs, o ekranas įskeltas, surinkau jo detales ir sudėjau į vietas. Jis vis dar veikė. Tik ne taip gerai, kaip turėtų.-Dar geriau.-Susinervinau dar labiau. Atsistojau ir atsirėmiau į sieną. Koridoriuje buvau vienas. Kelias minutes tiesiog klausiausi savo kvėpavimo, tada prisiminiau renginį ir patraukiau į savo vietą. Man grįžus žmonės jau skirstėsi.

-Zack, kur tu buvai?-Selina iš kart atsistojau vos man prisiartinusi. Ji atrodė šiek tiek išsigandusi.-Praleidai visą eigą, mes laimėjome. Mūsų įmonė gavo paramą.-Galiausiai ji nusišypsojo, o aš vėl pasijutau kažkoks įsiutęs.

-O džiugu.-Numykiau tramdydamas savo pyktį. Nu kas man po velnių darosi? Pats negalėjau to suprasti. Taip ir norėjosi surinkti jos numerį ir iškeikti ją, pasakyti, kad ji kvailė. Tas bernas ne jai, bet tramdžiausi. Aš turiu taikytis, o ne pyktis. 

-Ar viskas gerai?-Selina paklausė. Mudu pradėjome eiti link automobilio.

-Nežinau.-Selina įsikibo man į ranką ir sustabdė mane. Aš atsisukau į ją šiek tiek nesupratęs, ko tiksliai ji nori.

-Gal tai padės?-Pasakė ir pasistiebusi įsisiurbė man į lūpas. Jos lūpos buvo braškių skonio, minkštos, švelnios, bet tai nepakeitė mano jausmų. Aš atbulas pasitraukiau nuo jos. Ji iškart nuleido galvą su degančiais skruostais. 

-Velnias.-Nusikeikė.-Aš tikrai atsiprašau, Zack. Norėjau pati pamatyti koks tai jausmas. Nepagalvok, kad aš kokia paleistuvė..-Ji pradėjo panikuoti. Liežuvis pynėsi, o ji nesustojo kalbėti.

-Viskas gerai. Važiuojam namo.-Galiausiai ji linktelėjo.